Pažintis su Ukraina (iš išorės ir iš vidaus)
Ukraina daugeliui vis dar yra kažkas, ką reikia paaiškinti, ir nors kaip nepriklausoma šalis ji atsirado žemėlapiuose daugiau nei prieš trisdešimt metų, daugumai prireikė šiek tiek laiko, kad susivoktų, kas yra Ukraina, kai kurie tai suprato anksčiau, kai kurie pažvelgė į ją atidžiau visai neseniai.
Dinamiškumas įdomus dalykas, tačiau ne tik užsienyje: daugeliui ukrainiečių taip pat prireikė tam laiko. Ir ukrainiečiams, ir užsieniečiams Ukraina yra idėja, o kartu ir intelektualinis nuotykis.
Šios diskusijos pranešėjai atvyko iš labai skirtingų vietų ir jų patirtys, susijusios su Ukraina, labai skirtingos, tačiau kartu turi daug bendra, kad būtų galima ją konceptualizuoti.
Carlas Henrikas Fredrikssonas – švedų rašytojas, redaktorius ir vertėjas, gyvenantis Vienoje, Austrijoje. Vienas iš žurnalo „Eurozine“ įkūrėjų, 2001–2015 m. buvo jo vyriausias redaktorius. Buvęs seniausio Švedijos kultūros žurnalo „Ord&Bild“ vyriausias redaktorius.
Daugybės publikacijų apie literatūrą, meną, filosofiją, žiniasklaidą ir politiką autorius. Nuolatinis Žiniasklaidos ir komunikacijos politikos instituto (Institut für Medien- und Kommunikationspolitik) Berlyne mokslinis bendradarbis ir S. Fischerio fondo bei Vokietijos kalbos ir literatūros akademijos bendradarbiavimo programos „Debatai apie Europą“ direktorius.
Vakhtangas Kebuladze – ukrainiečių filosofas, rašytojas ir filosofinių tekstų vertimo ekspertas. Tarp jo į ukrainiečių kalbą išverstų vokiečių filosofų darbų – Husserlio ir Nietzsche‘s knygos.
Vakhtangas yra vienas iš Ukrainos fenomenologų draugijos pirmininkų ir Kijevo Ševčenkos universiteto profesorius, Ukrainos ir kitų Europos šalių akademinių žurnalų redkolegijų narys, jo esė tekstai išpopuliarėjo toli už akademinės bendruomenės ribų, o knyga susilaukė PEN-Ukraine apdovanojimo.
Diskusiją moderuoja Oksana Forostyna
Diskusija vyksta anglų kalba. Tiesiogiai transliuojamos „Kaunas 2022“ Facebook puslapyje.