Rasos Mažionienės knygos “Kūno terapija mano gyvenime” pristatymas

"Stebėti savo kūno būseną ir išjausti jausmus reikia tam, kad būtume sveiki. Priešingu atveju anksčiau ar vėliau bus reikalinga terapija, nes visi mūsų neišreikšti jausmai lieka kūne. Mano patirtis leidžia teigti, kad nėra geresnio gyvenime kelrodžio už nuosavą kūną. Jis – geriausias mūsų draugas.”

Taip kūno terapeutė, @laimeskamertonas įkūrėja, lektorė ir visuomeninkė Rasa Mažionienė knygoje “Kūno terapija mano gyvenime” rašo apie jausmų suvokimo svarbą ir sąmoningą jų išjautimą. Kviečiame į ilgai rengtos šios knygos “Kūno terapija mano gyvenime” pristatymą. Jame, Rasa, ir knygos sudarytoja, žurnalistė Daiva Ausėnaitė kalbės apie tai, kas yra kūno terapija, kokius signalus mums siunčia kūnas ir kaip juos išgirsti.

Artėjant ilgiausioms metų naktims ir Vėlinėms, kada bus prisimenami artimiausi išėjusieji, dalį pokalbio laiko Rasa ir Daiva kalbės ir apie protėvių - giminės svarbą mūsų gyvenimuose. Kokia yra įvariausių giminėje nutikusių įvykių nulemta jausminė patirtis? Koks informacinis laukas supa giminės žmones? Ar tai šviesūs, lengvi jausmai? Kaip tiksliai jie yra suvokti ir išgyventi? Ar gali žmogus prarasti gyvenimo džiaugsmą, vidinį ryžtą veikti, jei jausminiai ryšiai su protėviais yra silpni bei nutrūkę? Kodėl kiekvienas darbas su savimi prasideda nuo santykių su tėvais ar protėviais analizės?

Dar Carlas Gustavas Jungas kalbėjo, kad sapnuose nukeliaujame į kolektyvinės pasąmonės lauką, todėl mūsų sapnai būna painūs, nes tai ne visuomet asmeninė informacija. Rasa teigia, kad būtent todėl svarbu yra pažiūrėti kokią įtaką žmonių gyvenimams turi artimiausias informacinis laukas – mūsų giminės. Skaičiuojama, kad tai - septynios kartos, daugiau kaip 500 žmonių, kurių galbūt žmogus nepažino, bet per giminėje tvyrančius nutylėjimus, pasakojamų istorijų nuotrupas, iš kartos į kartą perduodamą elgesį, perduodama ir jausminė giminės patirtis.