Bandomajam skrydžiui atlikti buvo pasirinktas lėktuvas „Boeing 787 Dreamliner“. Juo skrido 50 keleivių. Lėktuvui nusileidus, likusių degalų atsargų būtų užtekę skristi dar maždaug valandą ir 45 minutes.
Šeši verslo klasės keleiviai dėvėjo specialius prietaisus, padėsiančius analitikams ištirti maisto ir gėrimų vartojimą, miego režimą, fizinį aktyvumą bei apšvietimo ir pramoginių paslaugų naudojimą, kad galėtų įvertinti ilgo skrydžio poveikį sveikatai be gerovei. Pilotai dėvėjo elektroencefalografus, kurie fiksavo budrumą ir smegenų bangas. Lėktuvas nusileido Sidnėjuje praėjus beveik 100 metų nuo tos dienos, kai buvo atliktas pirmasis skrydis iš Londono į Australiją. Tuomet jis truko 28 dienas, o galutinis tikslas buvo miestas Darvinas.
Oro linijų bendrovė turi pasirašyti naujas sutartis su pilotais ir gauti Australijos aviacijos reguliuotojo leidimą, kad galėtų šiemet užsakyti reikiamą skaičių lėktuvų ir 2023 m. pradėti skrydžius šiuo maršrutu. Bandomojo skrydžio metu lėktuvą pilotavusi kapitonė Helen Trenerry sakė, kad tyrimų duomenys, įskaitant miego, kognityvinių gebėjimų testų, elgsenos stebėsenos ir melatonino lygio stebėsenos informaciją, padės nustatyti, ar užtenka įgulos, kurią sudarė kapitonė, pirmasis kapitonės padėjėjas ir du antrieji kapitonės padėjėjai. Galbūt paaiškės, kad reikia daugiau žmonių.
„Qantas Airways Ltd“ tokiems skrydžiams svarsto naudoti specialiai ilgiems nuotoliams pritaikytus „Airbus SE A350-1000“ arba „Boeing Co“ lėktuvus. Tiesa, pastarųjų pateikimas rinkai buvo atidėtas, todėl „Boeing“ parengė alternatyvų pasiūlymą. Jei „Qantas“ neatsisakys šio sumanymo, maršrutas Londonas–Sidnėjus bus pristatytas 2023 m.