35-osios branduolinės katastrofos metinės: Ukraina siekia Černobylį matyti tarp UNESCO pasaulio paveldo objektų

Ilgam užkonservuota atominė elektrinė, supama klaikios dykynės, nykių griuvėsių ir apleistų pastatų, niekaip neprimena objekto, daugelio įsivaizdavimu, patenkančio į UNESCO pasaulio paveldo katalogą. Vis dėlto kaip tik jį, tiksliau – Černobylį, Ukraina norėtų tame kataloge matyti.

Su viltimi, kad šitoks statusas galėtų pritraukti dosnesnį finansavimą ir suaktyvinti turistų srautus, Ukrainos vyriausybė ėmėsi veiksmų, kurių sėkmė žadėtų galimybę kreiptis į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją dėl apsaugos.

Balandžio 26 d. buvusi sovietinė respublika minės 35-ąsias Černobylio branduolinės katastrofos metines. Būtent 1986-aisiais, neatsakingai vykdant testavimo užduotį, susprogo maždaug per 108 kilometrus nuo Kijevo esančios elektrinės reaktorius.

Įvykusi nelaimė buvo pripažinta visame pasaulyje didžiausio masto branduoline avarija, po kurios radiacija pasklido virš nemenkos Europos teritorijos, o tūkstančių žmonių lauke evakuacija. 31 elektrinės darbuotojas ir ugniagesys numirė tuoj po katastrofos. Beveik visų mirties priežastis – ūmus spindulinė ligos pasireiškimas. Dar tūkstančiai numirė kiek vėliau, susirgę su radiacija siejamomis ligomis, tokiomis kaip vėžys. Būtina pasakyti, kad bendras mirčių skaičius ir ilgalaikiai padariniai žmonių sveikatai lig šiolei tebėra aršių diskusijų objektas.

Ukrainos kultūros ministras paaiškino, kad, prieš siunčiant prašymą Jungtinėms Tautoms, vietovės, kurioms siekiama užtikrinti UNESCO apsaugą, turi būti įtrauktos į nacionalinį kultūrinių ir istorinių paminklų sąrašą.

Visiškai neseniai ministerija nutarė įtraukti į tą sąrašą 8-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje šalia Černobylio pastatytą didžiulį karinį radarą. Šiuo metu diskutuojama ir dėl visos Černobylio išskirtinės zonos įtraukimo.

Didžioji dalis aplink apleistą atominę elektrinę plytinčios teritorijos – krūmynais apaugusi dykynė su tuščiais, jau griūvančiais arba sugriuvusiais pastatais. Miestu vaiduokliu tapusi Pripetė kitados buvo 50 tūkst. žmonių namais. Daugelis iš tų žmonių dirbo atominėje elektrinėje. Dabar visus lig vieno Pripetės pastatus reikėtų renovuoti.

O. Tkačenka priminė, kad dar iki koronaviruso sukeltos pandemijos, dėl kurios tarptautinės kelionės tapo beveik neįmanomos, Černobylis jau buvo tapęs populiariu netipinių įspūdžių ištroškusių turistų traukos tašku. Ukrainos kultūros ministras viliasi, kad jis ir vėl sulauks būrių lankytojų.

Žinoma, ekskursantų į atominę elektrinę ir šalimais esančią Pripetę skaičiaus šuolį derėtų sieti su 2019-aisiais HBO kabelinės televizijos tinklu pademonstruotu mini serialu „Černobylis“ („Chernobyl“). Tais metais tikrąjį Černobylį panoro pamatyti net 120 tūkst. atvykėlių iš svetur.