Antarktidoje sparčiai mažėjančių pingvinų statistika gąsdina mokslininkus

Dalyje Vakarų Antarktidos kolonijų antarktinių pingvinų skaičius nuo paskutinio surašymo, vykusio XX amžiaus 8-ąjį dešimtmetį, sumenko net 77 proc., teigia mokslininkai, analizuojantys klimato kaitos keliamus pokyčius atokiame regione.

Antarktiniai pingvinai įprastai gyvena Pietų Ramiojo ir Antarkties vandenynų salose ir pakrantėse, minta šie paukščiai daugiausia smulkiais vėžiagyviais kriliais.

Mokslininkai, keliaujantys dviem „Greenpeace“ laivais – „Esperanza“ ir „Arctic Sunrise“ – ekspediciją Vakarų Antarktidoje vykdė nuo sausio 5 iki vasario 8 dienos, klimato kaitos žalą vertinti jiems padėjo ir dronai. Nuo tada, kai 1971 metais atliktas paskutinis surašymas, pingvinų skaičius Dramblių saloje sumenko net keliomis dešimtis procentų. Tai reiškia, kad dabar šių paukščių ten gyvena mažiau nei 53 tūkst. porų.

Pasaulio meteorologijos organizacija praeitą savaitę sakė, kad tyrimų bazė Antarktidoje užfiksavo rekordinę temperatūrą – net 18,3 laipsnius Celsijaus. Nemalonus pingvinų išmatų dvokas mokslininkus apie šių paukščių koloniją informuoja dar prieš išgirstant jų skleidžiamus čaižius riksmus.

Arktiniai pingvinai prie kranto poruotis renkasi maždaug spalį (pietų pusrutulyje tuo metu pavasaris), kai dar apstu sniego ir ledo. Kartais tinkamos vietos sukti lizdą jie ieško labai ilgai ir nukeliauja nemažus atstumus.

„Greenpeace“ ragina Jungtines Tautas įsipareigoti iki 2030 metų apsaugoti bent 30 proc. pasaulio vandenynų – tokį tikslą kelia mokslininkai, argumentuodami, kad tai minimalios pastangos, galinčios padėti neutralizuoti kenkėjišką žmonijos veiklą.

Jungtinių Tautų viršūnių susitikimas vyks nuo kovo 23 dienos iki balandžio 3 dienos, jo metu bus bandoma tartis dėl naujos pasaulinės sutarties dėl vandenynų apsaugos.