Archeologai atkūrė šventyklos, po kurią vaikščiojo Jėzus, plyteles

Kai Jeruzalėje Jėzus vaikštinėjo po senovinę žydų šventyklą, jo pėdos lietė tašytas, žemės spalvų akmenines plyteles, kurios buvo geometrinių formų, bet dėmėtos ir nusidėvėję.

Būtent taip šias plyteles įsivaizduoja Izraelio archeologai ir masonai, kurie, remdamiesi išlikusiais reliktais ir istoriniais tekstais, atkūrė šventyklos grindis, kad jas būtų galima patirti ir šiandien.

Anot Naujojo Testamento, Jėzus, dar būdamas berniukas, lankėsi šioje šventykloje kaip piligrimas ir buvo pasilikęs joje studijuoti religinių raštų. Vėliau, tapęs pamokslininku, išvaikė iš šventyklos pinigų keitėjus ir prekeivius. Evangelijoje pagal Joną rašoma, kad „Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę“.

Šią šventyklą, kaip ir kitus didingus statinius romėnų eros Judėjoje, buvo atstatęs karalius Erodas. Tarp jos griuvėsių išlikusios plytelės archeologams atskleidė, kokios medžiagos buvo naudojamos: tai buvo rankomis apdirbtas vietos kalkakmenis ir Negyvosios jūros akmenys, taip pat atvežtinis marmuras. Pačios plytelės buvo išklotos puošniu romėnų opus sectile stiliumi. To meto žydų istorikas Juozapas Flavijus rašė, kad šventyklos kiemai buvo grįsti „įvairiausių rūšių akmenimis“ – tai dar vienas įrodymas, kad plytelės buvo įvairiausių spalvų ir tekstūros.

Atkurti šias grindis buvo „labai sunkus darbas“, kuris užtruko septynis mėnesius, sakė menininkų komandos vadovas Avi Tavisalis.

„Tai buvo labai sunkus darbas. Kiekvieną kartą jie (archeologai – aut. past.) ateidavo ir sakydavo: „Šitas gerai, šitas blogai“. Žinote, tai nėra mums įprastas darbas, bet jis buvo labai įdomus ir mes jį atlikome iš visos širdies. Žmonės, kurie dirbo, menininkai, jį atliko tobulai, ir mes tikimės, kad žmonės galės ateiti ir jas pamatyti, jas paliesti ir pajusti – pajusti, kaip buvo prieš 2 tūkst. metų“, - sakė juvelyrikos namų „Moriah Collection“ įkūrėjas Avi Tavisalis.