Aušvico pragarą išgyvenusi žydė savo anūkei: pasakoti šią istoriją – gyvybiškai svarbu

Kaskart artėdama prie Aušvico krematoriumo, Jona Laks užuosdavo deginamų lavonų dvoką. Praėjus 75 metams, devyniasdešimtmetė žydė sugrįžo į nacių Antrojo pasaulinio karo mirties stovyklą, pražudžiusią daugybę jos tautiečių.

Kai 1944 metais kartu su dvyne seserimi Miriam ir vyresniąja seserimi Chana iš Lodzės žydų geto buvo perkelta į Aušvicą, Jona buvo keturiolikos.

Šią savaitę į Aušvicą garbaus amžiaus moteris grįžo kaip sausio 27 dieną vykusios tarptautinės ceremonijos, skirtos paminėti 75-ąsias stovyklos išlaisvino metines, garbės viešnia.

Izraelyje gyvenanti J. Laks į Aušvicą atvyko kartu su 28 metų anūke Lee Aldar. Kiekvienas žingsnis paauglystėje išgyventame pragare moteriai kėlė vis daugiau emocijų.

Nepaisant atsinaujinančio skausmo ir skausmingų prisiminimų, moteris mano, kad pasakoti savo gyvenimo istoriją – gyvybiškai svarbu.

Prie virš metalinių Aušvico vartų kabo užrašas „Darbas išlaisvina“. J. Laks, įsikibusi į parankę anūkei, prieš užeidama stabteli.

„Tie, kas čia atsidurdavo, neištrūkdavo gyvi. Simboliška, bet įėjimas į Aušvicą, buvo galutinė stotelė“, – sakė Aušvico siaubą išgyvenusi Jona Laks.

Prieš penkias dienas savo namuose Tel Avive moteris taip pat ryškiai prisiminė atvykimą į Aušvicą. Kartu su seserimis ir tūkstančiais kitų pasmerktų žydų iš Lodzės geto ji atvyko traukiniu.

Pasmerktieji buvo suvaryti į gyvulinius vagonus, be langų ir praktiškai negalėdami pajudėti. Moters teigimu, kelionė galėjo trukti tris dienas. Vos atvykus, laukė pirmoji atranka: žydai buvo sustatyti ant platformos, o SS gydytojai rinkosi, kas tinkami darbui, o kam lemta tiesiu taikymu keliauti į dujų kamerą. Tą dieną atranką vykdė Aušvico Mirties angelu pramintas Josephas Mengele.

J. Mengele rinkdavosi belaisvius ir sako pseudomediciniams eksperimentams. Ypač domėjosi dvyniais. Ant platformos jis darbui pasirinko Jonos seseris, o ją pačią pasmerkė mirčiai. Chanai ėmus melsti gydytoją neatskirti dvynių seserų, jis nepraleido progos įgyti porą bandomųjų triušių savo eksperimentams ir pasiuntė SS pareigūną iš krematoriumo Joną parvesti atgal.

Prie 10-ojo bloko buvo egzekucijų kiemas, kur kartais prie plytų sienos išrikiuodavo pasmerktuosius ir sušaudydavo. Kartu su anūke stovėdama prie buvusių barakų, J. Laks prisipažino išgyvenanti triumfo akimirką.