Be sutarties išstojusiai Britanijai gali pradėti trūkti vaistų ir maisto

Jungtinės Karalystės pasirengimas išstojimui iš Europos Sąjungos be sutarties tebėra „žemo lygio“ ir eilės Lamanšo sąsiaurio uostuose gali paveikti vaistų bei maisto tiekimą, rodo paskelbtas vyriausybės vertinimas.

Britų parlamentarai praėjusią savaitę balsavimu privertė vyriausybę paskelbti dokumentą „Operation Yellowhammer“ („Operacija „Geltonoji starta“), kuriuo vertinamas „Brexit“ be sutarties scenarijus ir taip pat perspėjama dėl „neramumų visuomenėje“ tokio scenarijaus atveju.

Didžiosios Britanijos planas nevykdyti patikrų prie Airijos sienos tikriausiai „pasirodytų netvarus dėl reikšmingos ekonominės, teisinės ir biosaugumo rizikos“, sakoma dokumente.

Jame priduriama, kad tai gali nulemti juodosios rinkos išsiplėtojimą pasienio bendruomenėse.

Vyriausybė pabrėžė, kad vis „atnaujina prielaidas“ šiame dokumente ir kad jis nėra „nei poveikio vertinimas, nei prognozė dėl to, kas, labiausiai tikėtina, įvyks“.

„Jame apibūdinama, kas galėtų įvykti pagrįstai blogiausio scenarijaus atveju“, – rašė už pasiruošimą „kietajam“ išstojimui atsakingas ministras Michaelas Gove'as.

Tačiau šie perspėjimai padidino spaudimą ministro pirmininko Boriso Johnsono vyriausybei, kuri yra pažadėjusi spalio 31-ąją išstoti iš ES nepriklausomai nuo to, ar bus pasiektas „skyrybų“ susitarimas.

Škotijos teismas sudavė smūgį ministrui pirmininkui nuspręsdamas, kad prieštaringai vertinamas jo sprendimas prieš „Brexit“ įšaldyti parlamento darbą yra neteisėtas.
Parlamentarai taip pat pareikalavo atskleisti privatų vyriausybės darbuotojų bendravimą dėl parlamento darbo įšaldymo, bet šis prašymas buvo atmestas.

Vyriausybė nurodė, kad prašymas prieštarauja įstatymui dėl tyrimų, Europos Žmogaus teisių konvencijai ir Duomenų apsaugos įstatymui.

„Geltonosios startos“ dokumentuose, pažymėtuose rugpjūčio 2-osios data, perspėjama, kad „Brexit“ be sutarties atveju iki 85 proc. britų sunkvežimių gali būti nepasirengę Prancūzijos muitininkų patikrinimams, todėl gabenamų prekių srautas galėtų sumažėti „iki 40–60 proc. dabartinio lygio“.

Didžiausi sutrikimai galėtų trukti tris mėnesius, priduriama dokumentuose.

Jei poveikis nebus mažinamas, „tai paveiks vaistų ir kitų medicininių prekių tiekimą“.