Bepiločiu nufilmuoti Arkties ledynai, ruoniai ir kiti laukiniai gyvūnai

Bepilote skraidykle užfiksuotoje įspūdingoje vaizdo medžiagoje matyti dėl klimato kaitos Šiaurės poliaratyje plūduriuojančios ledo lytys.

Pakilus temperatūrai, kadaise vientisas ledo masyvas pastaraisiais metais rekordiškai susitraukė. Mokslininkai sakė, kad didelis ir senas Grenlandiją dengiantis ledo sluoksnis praėjusį mėnesį neteko 113 kvadratinių kilometrų dydžio luito.

Šiaurės vakariniame salos kampe esanti ledo skydo dalis trūkinėjo keletą metų, kol galiausiai atskilo rugpjūčio 27 d., pranešė Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos.

Arktyje didėjant temperatūrai, šiais metais jūros ledo minimumas, kuris dar nėra nustatytas, turėtų būti antras mažiausias per keturis dešimtmečius, kai renkami tokie duomenys. 2012 metų rugsėjo mėnesį užfiksuotas mažiausias minimumas – 3,41 mln. kvadratinio kilometro – nedaug skiriasi nuo dabartinio vaizdo.

„Greenpeace“ tyrimų laivu plaukę mokslininkai sakė, kad dėl nykstančių ledynų tokių gyvūnų kaip ruoniai ir baltieji lokiai ateitis tampa miglota.

Remiantis naujo tyrimo, pirmadienį išspausdinto žurnale „Nature Climate Change“, išvadomis, šaltasis regionas pereina į visiškai naują klimato režimą, ką rodo vis labiau tirpstantis ledas, kylanti temperatūra ir gausėjantys krituliai.

Dabar visų trijų kintamųjų – jūros ledo, temperatūros ir kritulių – matavimo rezultatai yra gerokai mažesni nei ankstesnių metų, todėl Arkties ateitis tampa mįsle.

Ledo dangos minimumas sumažėjo beveik 31 proc., palyginti su dešimtmečiu po 1979-ųjų, kai buvo pradėta stebėti šį regioną naudojant palydovus. Be to, ledynas neteko beveik dviejų trečdalių savo masės, nes nemaža dalis per daugelį metų susikaupusio ledo tiesiog ištirpo.

Tyrimo autoriai atskleidė, kad šiandien matoma ledo mažėjimo tendencija iš tikrųjų prasidėjo maždaug prieš du dešimtmečius. Ledyno nykimas prisideda ir prie regiono šiltėjimo, nes ledą pakeičia tamsaus vandens lopai, sugeriantys Saulės spinduliuotę, o ne atspindintys ją atgal į atmosferą.

Šis procesas, vadinamas Arkties amplifikacija, padeda paaiškinti, kodėl per pastaruosius keturis dešimtmečius Arktis sušilo daugiau nei du kartus sparčiau negu likęs pasaulis.