Britanijos parlamentas nubalsavo už pirmalaikius rinkimus gruodžio 12-ąją
Didžiosios Britanijos parlamentas antradienį sutiko gruodžio 12 dieną surengti pirmalaikius rinkimus, paremdamas premjero Boriso Johnsono siūlymą, turintį padėti išeiti iš politinės aklavietės, dėl kurios jau triskart teko atidėti šalies išstojimą iš Europos Sąjungos.
Praėjus kelioms valandoms po ES oficialaus sprendimo dar sykį atidėti „Brexit“ (šįkart – iki sausio pabaigos), įstatymų leidėjai 438 balsais prieš 20 nubalsavo už trečius visuotinius rinkimus per pastaruosius ketverius metus.
Šis lošimas rizikingas B. Johnsonui, vadovaujančiam konservatorių mažumos vyriausybei, bet premjerui neliko kitos išeities, parlamentui atmetus „Brexit“ sąlygas, dėl kurių jis susitarė su Briuseliu prieš beveik dvi savaites.
Kita vertus, nesugebėjimas įvykdyti savo pažado žūtbūt išvesti Britaniją iš Bendrijos iki spalio 31 dienos gali atsigręžti prieš premjerą.
Rinkimų baigtis bus nepaprastai svarbi smarkiai užsitęsusiam „Brexit“ procesui, prasidėjusiam nuo 2016 metais surengto referendumo.
Leiboristai yra įsipareigoję surengti naują „liaudies balsavimą“, o dvi mažesnės opozicijos partijos nori, kad „Brexit“ būtų atšauktas ir kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungos narė.
Vis tik daugelis leiboristų įstatymų leidėjų atsargiai vertina rinkimų perspektyvą, baimindamiesi, kad kairiuolio lyderio Jeremy Corbyno vedama partija gali pralaimėti, tačiau partijos vadovas išreiškė palaikymą rinkimų idėjai.
Trečiadienį nutarimas dėl pirmalaikių rinkimų bus svarstomas Lordų Rūmų, kurių nariai nėra renkami, bet perai tikriausiai pritars šiam planui ir atvers galimybę paleisti parlamentą ateinančios savaitės pradžioje.
Leiboristai siekė, kad visuotiniai rinkimai būtų surengti gruodžio 9 dieną, tačiau tokia jų iniciatyva buvo atmesta.
Veteranas socialistas J. Corbynas blaškėsi tarp dviejų stovyklų, besiginčijančių, ar palaikyti B. Johnsono rinkimų iniciatyvą. „Brexit“ nepritariančios mažesnės politinės jėgos – Škotijos nacionalinė partija ir Liberalų demokratų partija – norėjo rinkimų, tad leiboristams buvo sunku joms pasipriešinti.
Ekspertai įspėja, kad praėjus daugiau nei trejiems metams po referendumo Britanijos politika išlieka labai nestabili, todėl rinkimų rezultatas gali būti nenuspėjamas. Nuo 2015 iki 2017 metų rinkėjų simpatijos pastebimai pasikeitė.
Sociologas Johnas Curtice'as iš Glazge įsikūrusio Stratklaido universiteto mano, kad B. Johnsonas turi puikią progą užsitikrinti daugumą, nors rinkimų baigtis, pasak jo, yra lošimas.