Čilėje mokslininkai rado bauginančio jūrų grobuonies liekanas

Atakamos dykumoje mokslininkai aptiko vieno didžiausių ir siaubingiausių juros periodo jūrų grobuonių likučius. Milžiniška Čilės ir Peru teritorijoje esanti dykuma yra laikoma sausiausia pasaulyje, tačiau kadaise ji buvo Ramiojo vandenyno dugnas.

Čilės universiteto mokslininkai nurodė, kad Atakamos dykumoje rado dviejų pliozaurų fosilijas. Šie seniai išnykę ropliai pasižymėjo galingesne sukandimo jėga nei tiranozaurai.

Pliozaurai čia gyveno maždaug prieš 160 mln. metų. Rastos fosilijos yra antros seniausios šios roplių rūšies liekanos Pietų pusrutulyje.

Mokslininkai pranešė iškasę žandikaulį, dantį ir galūnių fragmentų dviejose radimvietėse, esančiose Loa upės baseine, netoli kalnakasių miesto Kalamos. Tyrimas buvo išspausdintas žurnale „Journal of South American Earth Sciences“ rugsėjo mėnesio pradžioje. Kasinėjimo ekspedicijai vadovavęs Čilės universiteto paleontologas Rodrigo Otero sakė, kad radiniai padės mokslininkams užtaisyti laikotarpio ir evoliucijos spragas tarp šios rūšies atstovų bei gyvenusiųjų anksčiau ir vėliau.

Remiantis paleontologo apibūdinimu, pliozaurai turėjo didesnę kaukolę ir ištįsusį snukį, grėsmingus dantis ir pelekus primenančias galūnes. R. Otero sakė, jog koronaviruso pandemija ir sudėtingos sąlygos dykumoje apsunkino tyrinėjimus. Mokslininkas pridūrė, kad žemėje tebėra fosilijomis virtusių kaulų, kuriuos tereikia iškasti. Nuo 2017-ųjų kasinėjamas roplys greičiausiai buvo šešių ar septynių metrų ilgio. Kaukolės ilgis siekia beveik metrą, o dantų – 8–10 centimetrų, pridūrė paleontologas.