COVID-19 tragedijos Italijoje centru virtęs Bergamas stengiasi užgydyti gilų randą

Nembro miestelio, atsidūrusio Italijos COVID-19 krizės epicentre, kapinėse daugybė kapų paženklinti tik paprastu mediniu kryžiumi, prie kurio pritvirtintas įrėmintas popieriaus lapas su mirusiojo vardu, gimimo ir mirties datomis bei mažute nuotrauka.

Ant visų tokių kapų nurodytos mirties datos apima tą patį laikotarpį – 2020-ųjų kovą ir balandį.

Laikinais antkapiais virtę popieriaus lapai buvo vienintelis pasirinkimas su savo artimaisiais, kurių gyvybes pasiglemžė šiaurinės Italijos Bergamo provinciją siaubęs koronavirusas, atsisveikinti norintiems italams.

Šios kapinės dar niekada nebuvo tokios sausakimšos. Per pirmąsias tris kovo savaites Nembro miestelyje mirčių skaičius išaugo 1000 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Bergamo provincija virto koronaviruso protrūkio Italijoje epicentru. Čia mirė daugiau nei trys tūkst. žmonių – tai sudaro maždaug 10 proc. visų mirčių nuo koronaviruso šalyje skaičiaus. Provincijoje užfiksuota daugiau nei 12 tūkst. užsikrėtimo atvejų.

Tikrasis mirčių skaičius gali būti dvigubai didesnis už oficialų, mat skaičiuojamos tik ligoninėje mirusios koronaviruso aukos.

Nuo gegužės 4-osios Italijoje sušvelninti kai kurie ribojimai, tad dabar gedintys žmonės jau gali apsilankyti kapinėse ir mintyse pabūti drauge su iškeliavusiais brangiais žmonėmis.

Livio Giovanelli šeimą smarkiai supurtė koronaviruso krizė – kovą mirė du jo dėdės ir vienas pusbrolis.

Vyriškis, dėvėdamas kaukę saugumui užtikrinti, dabar apsilankė kapinėse. Jis sakė vis dar jaučiantis tokį pat aštrų netekties skausmą.

Kadaise labiausiai garsėjęs renesansine istorinio senamiesčio, nuo kalvos žvelgiančio į naująją miesto dalį, architektūra, per kelias savaites Bergamo miestas atsidūrė vieno negailestingiausių COVID-19 protrūkių Europoje epicentre.

Netrukus po to, kai vasario pabaigoje buvo užfiksuotas pirmasis naujojo koronaviruso atvejis, miesto ligoninės tapo perkrautos, o morguose nebetilpo mirusiųjų kūnai. Mirusiuosius gabenančios kariuomenės sunkvežimių vilkstinės tapo sukrečiančiu pasaulinės epidemijos simboliu.

Ryškiu krizės simboliu virto ir nuo nekrologų puslapių išsipūtęs miesto dienraštis „Eco di Bergamo“.

Anksčiau dienraštyje įprastai per dieną būdavo paskelbiama iki 20 pranešimų apie mirtį, kovą, išplitus virusui, dienraštis paskelbdavo po beveik 90 tokių pranešimų per dieną, o kartais šis skaičius netgi pasiekdavo 110–116, pasakoja Daniela Taiocchi, sudėliojusi daugumą šių pranešimų.

Ant dienraščio redakcijos pastato dideliame ekrane rodomi mirusiųjų veidai – taip norima atminti ir pagerbti koronaviruso aukas, apie kurių netektį pranešdavo dienraštis.

„Eco di Bergamo“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas tiesiogiai pajuto viruso poveikį: nuo jo mirė trys namiškiai. Kasdien rašomos istorijos puikiai atspindėjo tai, ką jis išgyveno namuose.

Jis prisiminė širdį draskantį procesą, kurį žmonėms jo mieste tekdavo išgyventi vėl ir vėl: artimas žmogus suserga, naktį atvyksta greitoji pagalba.

Gilus sukrėtimas, kurį Bergamas patyrė per pastarąsias savaites, kai mirtys, atrodė, nesibaigia, niekur neišnyks.

Naujų užsikrėtimų skaičius mažėja, miestas žengia pirmuosius žingsnius nubudimo iš priverstinio užmigimo, į kurį teko panirti kovo pradžioje, link. Lombardijos valdžia pirmoji Europoje nurodė gyventojams likti namuose, kad būtų galima sustabdyti viruso plitimą.

Papa Giovanni XXIII ligoninės skubios pagalbos skyriaus vadovas Roberto Cosentini prisimena „tą siaubingą jausmą“, kai kasdien būdavo atgabenama vis daugiau pacientų, ir tam galo nesimatė. Tačiau, jo teigimu, medicinos tarnybos išmoko prisitaikyti prie ligos sukeltų bėdų.

Ligoninėje nuo COVID-19 tebegydomi pacientai, tačiau dabar, laimei, čia yra palata, kurioje visos lovos tuščios. Gydytojai nepaprastai trokšta ją išlaikyti.

Tačiau valdžios atstovams tenka susidurti ne tik su baime dėl antrosios epidemijos bangos, bet ir ekonominiu sukrėtimu, kurį sukėlė ilgos neveiklumo savaitės.

Bergamo meras, tapęs gerai pažįstamu veidu italų televizorių ekranuose, kritikavo tiek vyriausybę Romoje, tiek regioninę valdžią Lombardijoje už tai, kad nesiėmė greitesnių veiksmų. Meras įsitikinęs, jog tikrasis mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius gali būti dvigubai didesnis už pranešamą oficialiai.

Meras Giorgio Gori mano, kad pirmasis sveikatos krizės etapas veikiausiai praėjo, tačiau naujos problemos dar tik prasideda.

Dabar, jo teigimu, Italijai ir vėl teks iš naujo atrasti tą dvasią, lydėjusią šalį atsigaunant ir pakylant pokario laikotarpiu. Tačiau jis neabejoja, kad miestas atsigaus.