Archyve, kurį prižiūri Kopenhagos universiteto Nielso Bohro institutas, saugomi ledo mėginiai, paimti Arktyje ir Antarktyje, taip pat Europos ir Pietų Amerikos ledynuose. Anot archyvo kuratoriaus Jorgeno Pederio Steffenseno, kai kurių ledo mėginių amžius siekia šimtus tūkstančių metų.

Arktyje ir Antarktyje sluoksniuojantis ledui, jame įkalinama oro burbuliukų, chemikalų, augalų ar gyvūnų DNR bei kritulių izotopų. Tai naudingi ištekliai mokslininkams, studijuojantiems Žemės klimatą. Šiuo atžvilgiu ledo sluoksnius galima palyginti su medžio rievėmis.

Tokių archyvų kaip Kopenhagoje pasaulyje yra keletas. Juose saugomi ledo kernai, paimti iš tų Žemės vietų, kur klimatas keičiasi labiausiai, pavyzdžiui, Arkties, kuri šyla maždaug keturis kartus sparčiau nei likęs pasaulis. Ledo kernų mėginiai leidžia mokslininkams išbandyti įvairius tyrimo metodus ar palyginti mėginius su naujai gauta informacija. Ledo archyvų duomenys yra nepaprastai svarbūs klimatą tyrinėjantiems mokslininkams, kad jie galėtų pakoreguoti savo klimato kaitos ir jūros lygio kilimo modelius.

Kopenhagos ledo archyvo projekto įgyvendinimas buvo pradėtas 1991-aisiais, o į dabartinę saugojimo vietą ledo kernai buvo perkelti 2019 m. Saugykloje palaikoma –30 laipsnių temperatūra, kad ledas nepradėtų tirpti. Sudėjus visus ledo kernus vieną prie kito, jų bendras ilgis siektų 22 kilometrus.