Dronu užfiksuoti žymiųjų druskingų Prancūzijos žemapelkių vaizdai

Prancūzija šiuo metu išgyvena smarkią karščio bangą – temperatūra kai kur siekia net 40 °C. Tačiau druskos lygumose, kur išgaunama žymioji Gerando druska, daugiau saulės reiškia, kad bus daugiau darbo.

Viena geriausių jūros druskų pasaulyje išgaunama lygumose ir žemapelkėse, besidriekiančiose vakarinėje šalies dalyje Bretanės pakraštyje. Vietos gamintojai džiūgauja – nusimato puikūs metai. Gerando jūros druska eksportuojama į visą pasaulį.

Daugelis maisto gurmanų ją laiko delikatesu ir giria traškius šios druskos kristalus, primenančius snaiges. Druska išgaunama į lygumas įleidžiant vandenį iš šalia esančio Atlanto vandenyno ir leidžiant jam išgaruoti. Tai šimtmečių senumo tradicija: druską išgaunantys ūkininkai, vandeniui garuojant, surenka puikiuosius kristalus, kurių saujelė delikatesų krautuvėlėse nuo San Francisko iki Tokijo parduodama netgi už 10 dolerių (maždaug aštuonis su puse euro).

Ketvirtadienio, liepos 30-osios, vakarą druskingose žemapelkėse buvo neįprastai karšta – temperatūra čia pasiekė 38 °C, tad ūkininkai nesunkiai susirinko savo puikųjį derlių.

Franchas Durot „Reuters“ pasakojo dirbęs tris savaites. Jis yra įsitikinęs, kad klimato kaita atnešė daugiau saulės ir karštesnę temperatūrą. Tačiau, jo teigimu, nors dabar dėl to išgaunamas gausesnis derlius, užsitęsusi klimato kaitą druskos žemapelkėms nežada nieko gero, mat lygumos būna pačios produktyviausios, kai yra gairinamos vėsaus vėjo, kuris skatina garavimą.

Druską išgaunantis ūkininkas Stephane‘as Boulot, stebėjęs lygumas, kurios kadaise, iki tol, kol prieš kelis tūkstantmečius vandenynas atsitraukė, driekėsi po vandeniu, buvo nusiteikęs filosofiškiau.

Tačiau kol kas, netylant diskusijoms apie klimato kaitą, kurios paliečia ir druskos lygumas, ūkininkai ir toliau renka druską, pasitelkdami metodus, kurie mažai kuo pasikeitė nuo XV a., ir kasmet pateikia apie 23 tūkst. tonų bei kiekvienais metais į verslą įneša 25 milijonus dolerių.