Kaip apie rugsėjo 11-osios tragediją papasakoti asmeniui, gimusiam po 2001 metų?

Per pastaruosius 20-imt metų užaugo nauja karta, apie 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktą sužinojusi iš istorijos knygų. Niujorke įsikūrusio nedidelio muziejaus „9/11 Tribute Museum“ darbuotojai ėmėsi titaniško darbo – šviesti naująją kartą.

Specialių ekskursijų metu siaubingąją dieną išgyvenę žmonės pasakoja savo istorijas muziejaus lankytojams. Joan Mastropaolo yra viena iš beveik tūkstančio savanorių, sutikusių pasidalyti savo potyriais.

Likus kelioms savaitėms iki rugsėjo 11-osios 20-ųjų metinių ji pasikalbėjo su moksleiviais iš Oregono valstijos Salemo miesto.

Moksleiviai netriukšmavo, elgėsi pagarbiai ir smalsavo. Jie klausėsi atidžiai, buvo labai susidomėję. Mokinių grupė pažiūrėjo dokumentinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti į Pasaulio prekybos centrą atsitrenkiantys lėktuvai, pastatuose kilęs gaisras ir gelbėjimo tarnybų darbuotojų pastangos išvaduoti viduje įkalintus žmones.

Taip pat jie pamatė dangoraižių griuvimą ir šokiruojančius padarinius: kraują, sužeistuosius, apgadintus gelbėjimo tarnybų automobilius, dulkių sluoksniu padengtus batus. Šie vaizdai neskirti silpnų nervų žiūrovams. Regis, 15-os metų amžiaus moksleivis Ianas Critesas liko sukrėstas.

Iano bendraklasė Gillian Rodriguez Lentz irgi pasidalijo savo nuomone.

Pasaulio prekybos centre žuvusių 2 763 žmonių atminimas pagerbtas Nacionaliniame rugsėjo 11-osios memorialiniame muziejuje. Kiekvieno asmens vardas ir pavardė amžiams išraižyti ant pastatų, kuriuose jie žuvo, likučių. Muziejus „9/11 Tribute Museum“ stovi visai netoliese. Abu muziejai yra atskiros įstaigos, tačiau jų tikslas vienodas – pagerbti tragedijos aukas ir šviesti visuomenę apie tos dienos įvykius.

Ekskursijos metu Joan Mastropaolo išsamiai papasakojo, kaip po išpuolio žmonės veikė išvien, ir paragino mokinius ištiesti pagalbos ranką savo bendruomenės nariams.