Kaip kinas formavo Rusijos pasaulinę įtaką: nuo Lenino vizijos iki Putino plano

„Turite visada prisiminti, kad iš visų menų mums svarbiausias yra kinas“, – taip 1922 m. bolševikų lyderis Vladimiras Uljanovas-Leninas kreipėsi į pirmąjį Tarybų Sąjungos Socialistinės Respublikos (TSRS) Švietimo liaudies komisarą Anatolijų Lunačiarskį, kuris taip pat buvo valstybinės kino mokyklos įkūrėjas. Kinas Sovietų Rusiją visų pirma domino kaip propagandos priemonė, kurią pasitelkus nesudėtinga įtikinti mases valstybei palankiomis žinutėmis. Nors pirmiausia naudotas formuoti nuomonę šalies viduje, vėliau, žlugus Sovietų Sąjungai, šiuolaikinei Rusijai kinas taps svarbiu švelniosios galios įrankiu, siekiant išlaikyti buvusias TSRS teritorijas savo kultūriniame lauke.

V. Lenino kino direktyvoje, publikuotoje 1925 m., nurodyta išlaikyti atitinkamą pramoginių ir propagandinių filmų proporciją. Pramoginis turinys turėjo pritraukti reklamą ir pajamas, o propagandiniu siekta formuoti visuomenės nuomonę TSRS viduje. Tarp nurodytų priimtinų propagandinių temų įrašytos Britanijos kolonijinė politika Indijoje, Tautų lygos veikla, badaujantys berlyniečiai ir kt. Direktyvoje V. Leninas įsakė skatinti kino kūrėjus įsitraukti į propagandinių filmų kūrimą, juos remti bei kontroliuoti tokiuose filmuose transliuojamą turinį. Kad propaganda pasiektų savo tikslą ir nebūtų jokių klaidų, filmus iki jiems pasirodant ekranuose turėjo peržiūrėti senieji marksistai ir rašytojai. „Ypatingą dėmesį reikėtų skirti filmų rodymui kaimuose ir Rytuose, kur jie yra naujiena ir kur mūsų propaganda dėl to bus dar veiksmingesnė“, – kalbėdamas apie auditorijos pasirinkimą pabrėžė V. Leninas.

Daugiau apie tai, kaip kinas formavo Rusijos pasaulinę įtaką skaitykite čia.