Kaip Pietų Korėja naudoja asmens duomenis koronavirusu sergantiems žmonėms sekti

Kai gegužės mėnesio pradžioje Seule gyvenančiam vyrui buvo patvirtinta COVID-19 infekcija, Pietų Korėjos valdžios institucijos per kelias minutes nustatė penkis barus ir naktinius klubus, kuriuose jis neseniai lankėsi, bei potencialius asmenis, su kuriais jis galėjo turėti kontaktą.

Toks greitas reagavimo būdas, lenkiantis praktiškai visų kitų su koronaviruso protrūkiu kovojančių šalių galimybes, yra ne vieną mėnesį trukusio skaitmeninių duomenų rinkimo ir bendrinimo sistemos kūrimo rezultatas. Ši sistema sujungia mobiliųjų telefonų vietos duomenis, kredito kortelių įrašus ir stebėjimo kamerų vaizdo medžiagą.

Pagalbinė epidemijos tyrimų sistema, pradėjusi veikti kovo mėnesio pabaigoje, faktiškai pašalino informacijos dalijimosi tarp valdžios institucijų technologinius barjerus. Ji yra paremta šalies „Išmaniojo miesto“ duomenų platforma.

Minėtoji platforma buvo sukurta leisti valdžios institucijoms keistis miestų planavimo informacija – nuo populiacijos iki eismo ir taršos – įvedant duomenis „Excel“ skaičialentėse ir kito formato dokumentuose. Dabar ji sudaro duomenų apdorojimo centro, padėjusio Pietų Korėjai žaibiškai reaguoti į naująjį koronavirusą, pagrindą.

Naudojant tradicinius metodus, tyrėjams prireikdavo iki trijų dienų surinkti paciento asmens duomenis ir atsekti kontaktus. Pareigūnų teigimu, naujoji sistema šį darbą sutrumpina iki mažiau nei valandos. Tyrėjai gali ją naudoti COVID-19 plitimo maršrutams analizuoti ir tikėtiniems infekcijos židiniams nustatyti.

Naujosios sistemos veiksmingumas pirmą kartą buvo rimtai išbandytas gegužės mėnesį, kai naktiniu gyvenimu garsėjančiame Seulo rajone Itaewon kilo koronaviruso protrūkis – užsikrėtė mažiausiai 196 žmonės.

Y. Duk-Hee sakė, kad jos vadovaujama tarnyba ir kitos institucijos naudojo Pagalbinę epidemijos tyrimų sistemą atsekti pirmąjį Itaewon rajone kilusio protrūkio metu nustatytą asmenį, nes jis lankėsi įvairiose vietose, įskaitant du naktinius klubus ir tris barus.

Valdžios institucijų teisė gauti informaciją buvo įtvirtinta 2015 m. Infekcinių ligų prevencijos ir kontrolės įstatymu, kuris buvo priimtas po to, kai šalis nukentėjo nuo Vidurinių Rytų respiracinio sindromo.

Šiuo įstatymu Pietų Korėjos sveikatos apsaugos pareigūnams suteikiama teisė be teismo leidimo gauti prieigą prie įvairių asmens duomenų, įskaitant mobiliojo telefono vietos informaciją ir atsiskaitymus kredito kortele.

Nors daugelis šalių stengiasi sukurti išmaniesiems telefonams skirtas programėles, leidžiančias atsekti pacientų kontaktus neatskleidžiant išsamios asmeninės informacijos, Pietų Korėja taiko labiau intervencinį metodą.

„Reuters“ darbuotojai matė Pagalbinės epidemijos tyrimų sistemos portalą, kuriame yra interaktyvus pacientų judėjimo žemėlapis. Prie kiekvienos vietos duomenų nurodyta, ar jie buvo gauti iš kredito kortelės, ar mobiliojo telefono.

Vyriausybė tikina, kad prieiga prie šio portalo yra apribota. Įgalioti tyrėjai privalo prisijungti naudodami virtualų privatų tinklą ir taikyti dviejų veiksnių autentifikaciją, kad užkirstų kelią saugumo pažeidimams.

Vis dėlto ši sistema sulaukė kritikos dėl asmens duomenų naudojimo.

Pietų Korėjos pareigūnai papasakojo „Reuters“, jog beveik visų šalies gyventojų, kuriems buvo patvirtintas naujasis koronavirusas, duomenys įvedami į sistemą, kad būtų galima analizuoti tikėtinus ligos židinius ir sutikrinti gaunamą aktualią informaciją. Pietų Korėjos ligų kontrolės ir prevencijos centras atsisakė nurodyti, kelių žmonių duomenys buvo surinkti.

Šalies gyventojai negali paprieštarauti dėl duomenų rinkimo ir prieigos prie jų, bet pareigūnai užtikrino „Reuters“, kad valdžios institucijos informuoja visus asmenis, kurių informaciją renka, ir kad visi sukaupti duomenys bus pašalinti suvaldžius koronavirusą.