Kas nutiko Lenkijoje 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją?

1939-ųjų rugsėjo 1-ąją Jerzy Grzywaczas, tuomet dešimtmetis berniukas, stovėjo ant medinio tilto į jūrą Gdynėje ir stebėjo, kaip pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną nacių karo laivas „Schleswig-Holstein“ iš Gdansko uosto ima šaudyti į lenkų įgulą Vesterplatėje.

Virš Gdansko uosto Baltijos jūroje iškilusi granito kolona primena ir pagerbia septynias dienas trukusią Vesterplatės apgultį 1939-ųjų rugsėjį, kai lenkų kariai narsiai gynėsi ir nepaisė nenugalimo nacių karinio jūrų laivyno galybės.

Daugeliui lenkų paminklas, susidedantis iš kolonos ir mažo parkelio, yra tautos narsos simbolis, tačiau valdančioji partija „Teisė ir teisingumas (PiS) kaltina su opozicija susijusią Gdansko vyriausybę, kad dėl šios aplaidumo paminklo būklė tapo prasta. Netoli kolonos stovi sugriuvusios kareivinės, iš kurių kyšo aprūdijusios vielos.

Lenkijos „Armia Krajowa“ tarnavęs ir dabar veteranų asociacijai vadovaujantis J. Grzywaczas nesutinka su planais atstatyti Vesterplatę ir norėtų, kad pastatai išliktų tokie, kokie jie yra šiandien.

Jo įsitikinimu, Vesterplatė yra lenkų pasipriešinimo simbolis ir turėtų vienyti žmones, o ne juos skaldyti.

Praėjusį mėnesį PiS skubiai priėmė įstatymą parlamente, perduodantį teritorijos priežiūrą Varšuvoje esančiai centrinei vyriausybei.

PiS kritikai tvirtina, kad ginčas dėl Vesterplatės yra platesnės vyriausybės istorinio revizionizmo politikos dalis. Pasak kritikų, tokia politika siekiama rinkėjams sužadinti nacionalistinius jausmus ir diskredituoti opoziciją.