Kasdien mūsų organizme didėja suvartojamų mikroskopinių plastiko dalelių kiekis

Ką valgysite pietums – „lego“ sušių, plastikos pastos ar PVC plastiko? Toks pasiūlymas skamba ekstremaliai, kita vertus, iliustruoja besikaupiantį kasdien suvartojamų mikroskopinių plastiko dalelių kiekį mūsų organizme.

Pasaulio gamtos fondo 2019 m. atlikto tyrimo duomenimis, per savaitę žmogus suvartoja banko kortelės dydžio plastiko kiekį. Daugiausia – gerdamas vandenį, kuriame yra plastiko, taip pat su vėžiagyviais, kurių organizme prisikaupę plastiko.

Per mėnesį į mūsų organizmą patenka 4 ir 2 cm dydžio „Lego“ konstruktoriaus kaladėlę atitinkantis plastiko kiekis. Tokiu tempu per dešimtmetį mūsų organizme gali atsirasti 2,5 kilogramo plastiko – tai prilygtų dviem plastikiniams vamzdžiams. O per savo gyvenimą suvartotume apie 20 kilogramų plastiko.

Per pastaruosius 50 metų plastiko gamyba stipriai padidėjo dėl plataus pigių vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo. Plastikas nėra yranti medžiaga, jis tik susiskaido iki mažų gabalėlių, kurių dabar atsiranda visur – teršia paplūdimius, kenkia jūros gyvūnijai, netgi maisto grandinėje. Stovėdamas ant druskingo vandens ežero kranto Pietų Anglijoje, daktaras Malcolmas Hudsonas rodo „Reuters“ korespondentui rodo mažą plastiko gabalėlį – jų šiame ežere daug.

Pasak m. Hudsono, daugiausia tyrimų atlikta su mikroplastiku, bet aplinkoje vis daugėja dar mažesnių dalelių, vadinamų nanoplastiku – jas kur kas sunkiau pastebėti ir, tikėtina, jos pateka į mūsų organizmą.