Kinijoje – ypatinga našlaičių prieglauda, skirta tibetinių antilopių jaunikliams

Drąsūs gamtininkai, saugantys šventąją žemę Kekesili nacionaliniame draustinyje, esančiame šiaurės vakarų Kinijos Činghajaus provincijoje, įkūrė specialią našlaičių prieglaudą – ji skirta tibetinių antilopių (orongų) jaunikliams, kuruos palieka migruojanti banda.

Prieglaudoje stengiamasi jaunikliams suteikti reikalingą šilumą ir padėti sugrįžti į jiems įprastą aplinką. Kiekvieną gegužę besilaukiančios tibetinės antilopės migruoja į Kekesili ir susilaukia palikuonių prie Zonago ežero – ši vieta vadinama tibetinių antilopių „gimdykla“.

Maždaug rugpjūčio mėnesį tibetinės antilopės drauge su savo palikuonimis migruoja atgal į savo buveines. Tačiau kai kurios orongų patelės šios kelionės metu žūsta sergėdamos savo mažylius nuo priešų ar kitų pavojų, o mažieji našlaičiai lieka vieni. Dabar šie antilopių mažyliai turi galimybę užaugti saugioje vietoje: jie pakliūva į Sonamo Dargye globos stotyje esantį gyvūnų gelbėjimo centrą, pramintą „mažųjų tibetinių antilopių globos namais“.

1997 m. įkurta maždaug 4 500 m aukštyje esanti Sonamo Dargye globos stotis pavadinta didvyriško gamtos gynėjo, paaukojusio gyvybę tam, kad apsaugotų laukinius Kekesili gyvūnus, garbei.

Tai viena iš penkių draustinyje esančių tokio pobūdžio stočių. Jai tenka svarbiausias vaidmuo siekiant apsaugoti laukinę gamtą. Be to, šioje stotyje lankytojams ir savanoriams suteikiama galimybė daugiau sužinoti apie pirmykšte ir nepaliesta gamta pasižyminčią vietovę.

Tibetinių antilopių migravimo sezono metu draustinio prižiūrėtojai sustiprina savo pastangas ir intensyviau budi draustinyje, siekdami retus gyvūnus apsaugoti nuo brakonierių. Tačiau minėtuoju laikotarpiu jie turi ir dar vieną itin svarbią užduotį – ieškoti nuo savo bandos atsilikusių tibetinių antilopių jauniklių. Šiais metais iki dabar gamtininkai jau išgelbėjo aštuonis tibetinių antilopių jauniklius. Rūpinimasis mažyliais dabar tapo įprastinio prižiūrėtojų darbo dalimi. Jie tris kartus per dieną maitina jauniklius pienu iš buteliuko.

Besibaimindami, kad pienas mažylius gali nuplikyti, jauni tvirti prižiūrėtojai, nepasižymintys vaikų auginimo patirtimi, iš pradžių užsilašina šiek tiek pieno ant rankos, kad patikrintų, ar šis nėra per karštas.

Sudėtingiausias dalykas prižiūrėtojams yra susitaikyti su padėtimi, kai ateina metas paleisti antilopių jauniklius laukinėje gamtoje. Jiems sunku neprisirišti prie mielų padarėlių, kai augina juos ne vienerius metus. Tačiau gamtininkai žino, kad tai yra vienintelis teisingas sprendimas.

Tibetinės antilopės gyvena daugiausia Tibeto autonominiame regione, Činghajaus provincijoje ir Sindziango uigūrų autonominiame regione. Ši rūšis Kinijoje yra itin saugoma. Devintajame dešimtmetyje tibetinių antilopių populiacija dėl neteisėtos medžioklės smarkiai susitraukė: nuo maždaug 200 tūkst. sumažėjo iki 20 tūkst. Nuo to laiko ji didelių pastangų dėka atsigauna.

Siekiama pagerinti gyvūnų buveinių padėtį, draudžiama nelegali medžioklė. Šiuo metu Kekesili nacionaliniame draustinyje gyvena daugiau nei 70 tūkst. tibetinių antilopių. Pasak draustinio, nuo 2009 m. jame nenuaidėjo nė vienas šūvis, brakonierių čia nebėra. 2017-ųjų liepą Kekesili nacionalinis draustinis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Dabar šis draustinis tapo lankytojų iš viso pasaulio traukos vieta.