Pasak jo, Kinija ne tik nutraukė ryšius su Lietuvos įmonėmis, bet ir kreipėsi į kitas bendroves trečiose šalyse, spausdama jas nebendradarbiauti su Lietuva.
„Dabar mes suprantame, kad Kinija turi tiek daug galios, tiek daug ekonominės galios, jog kai tik atsiranda politinis poreikis, jai tereikia truktelėti virvelę ir iš esmės visi prieš ją išsirikiuoja. Tai tikrai ne ta padėtis, ne tas pasaulis, kuriame manėme gyvenantys. Taigi manau, kad mes prabundame tokiam suvokimui ir pradedame kurti politiką, kaip elgtis esant tokiai situacijai“, – sakė G. Landsbergis.
Jis teigė, kad Lietuva parodys pavyzdį kitoms šalims, kaip reikėtų atlaikyti tokį spaudimą. Tačiau Europos valstybės turėtų megzti glaudesnius ryšius su Indijos ir Ramiojo vandenyno regionu, kad sustiprintų savo ekonominį saugumą.
Kiek anksčiau G. Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman, kuri, pasak Valstybės departamento pranešimo spaudai, akcentavo „geležinį JAV solidarumą“ su savo NATO sąjungininke.
W. Sherman pasveikino maždaug 3 mln. gyventojų turinčios Lietuvos sprendimą plėsti ryšius su demokratinėmis šalimis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono reikalų koordinatorius Kurtas Campbellas praėjusią savaitę sakė, kad JAV badymai išplėsti bendradarbiavimą su savo partnerėmis ir sąjungininkėmis šiame regione Kinijai kelia apmaudą. Pekinas tokius žingsnius pavadino Šaltojo karo laikų mąstymu.