Londonas atsikrato praeities šešėlių: pašalinta vergų pirklio statula
(98)Antradienį, birželio 9 d., nuo postamento buvo nukelta prie Londono muziejaus stovėjusi XVIII a. vergų prekeivio Roberto Milligano statula. Taip nutiko po to, kai pasaulį apėmę prieš rasizmą nukreipti protestai paskatino diskusijas apie tai, kaip Didžioji Britanija pažymi savo imperinę praeitį.
Vergų pirklius ir kolonistus šlovinantys paminklai pastarosiomis dienomis sulaukė didesnio dėmesio – tai platesnio judėjimo, kurį įkvėpė „Black Lives Matter“ protestai, prasidėję Jungtinėse Valstijose po George‘o Floydo žūties, dalis. Londono meras Sadiqas Khanas jau anksčiau nurodė peržiūrėti Londono gatvių pavadinimus ir mieste stovinčias statulas, tokiu būdu reaguodamas į masinius protestus, vykstančius tiek šiame mieste, tiek kitur.
Sekmadienį, birželio 7 d., protestuotojai Didžiosios Britanijos uostamiestyje Bristolyje nuvertė vergų prekeivio statulą ir išmetė ją į jūrą. O štai antradienį Oksforde daugiau nei tūkstantis demonstrantų reikalavo pašalinti kolonisto Cecilio Rhodeso statulą. Prieštaringai vertintas paminklas R. Milliganui stovėjo priešais Londono dokų muziejų, esantį Canary Wharf – patraukiame ir prabangiame verslo rajone, kurį supa daugiatautis darbininkų Tauer Hamletso rajonas.
R. Milliganas, cukranendrių plantacijų Jamaikoje savininkas, dalyvavo Londono Vest Indijos dokų statyboje. Kai ryškias striukes vilkintys darbuotojai nuėmė statulą nuo postamento – nukėlė ją kranu – stebėtojai reagavo džiaugsmo šūksniais ir plojimais. Tauer Hamletso meras Johnas Biggsas „Reuters“ iš įvykio vietos pasakojo tvirtai jautęs, kad yra nebepriimtina palikti paminklą šioje vietoje. J. Biggsas teigė, jog statula bus patalpinta saugykloje, kol vyks diskusijos, ką toliau su ja daryti.
Sprendimą pašalinti statulą priėmė žemės savininkai – nevyriausybinė organizacija „Canal & River Trust“. Tvarkingas paminklo pašalinimas buvo tikras kontrastas chaoso kupiniems vaizdams Bristolyje sekmadienį.
Britų pirkliai tarptautinėje vergų prekyboje – didžiausiuose žmonijos istorijoje žinomuose trėmimuose – suvaidino pagrindinį vaidmenį. Nuo XV iki XIX a. net 17 mln. Afrikos vyrų, moterų ir vaikų buvo išplėšti iš savo namų ir išgabenti į Amerikos žemynus. Į Europą sugrįždavo laivai, pilni cukraus, medvilnės ir tabako – tai buvo vergų darbo žiauriomis sąlygomis rezultatas.