Maisto išvežiotojui negalia nekliudo zvimbti Brazilijos didmiesčio gatvėmis

Juliano Daurelio zuja po San Paulą – jis vežioja patiekalus išalkusiems klientams. Tačiau, kitaip nei kiti maisto kurjeriai, Juliano judriomis Brazilijos didmiesčio gatvėmis nevažinėja dviračiu.

Kad nukeliautų iš taško A į tašką B, 34-erių J. Daurelio pasitelkia savo neįgaliojo vežimėlį ir specialiai pritaikytą motociklą. Apsiginklavęs būtiniausiais daiktais – mobiliuoju telefonu ir maisto krepšiu – šis maisto išvežiotojas neleidžia negaliai jo sustabdyti.

J. Daurelio pristatinėja maistą jau maždaug pusmetį – šį darbą dirbti jis pradėjo tuo metu, kai didžiąją Brazilijos dalį sukaustė pandemija. Tačiau kurjeris yra dėkingas už savo pakankamai monotonišką kasdienį darbą – jis padėjo vyriškiui išgyventi tiek ekonomiškai, tiek emociškai sunkų laikotarpį.

Prieš penkerius metus J. Daurelio gyvenimas smarkiai pasikeitė: po motociklo avarijos vyras liko prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio.

Praeityje jis tris kartus mėgino nusižudyti, nerimaudamas, kad negalia reiškia jo įprasto gyvenimo pabaigą. Tačiau nuo to laiko, kai prisijaukino vežimėlį ir suprato, kad tai yra jo stiprybės šaltinis, o ne negalios ženklas, vyriškis į praeitį nebesidairo.

J. Daurelio surinko 12 tūkst. realų (apie 1860 eurų), kad pritaikytų savo motociklą prie vežimėlio – taip jis ruošėsi kurjerio darbui.

Nuo to laiko gyvenimas ėmė tik gerėti. J. Daurelio San Paulo centre yra vietinė įžymybė. Jis pagarsėjo tuo, kad įveikė visas negandas ir tapo dar stipresnis nei bet kada anksčiau.