Mokslininkai iš mamuto dantų išgavo seniausią žinomą DNR

Mokslininkai išgavo seniausią žinomą DNR. Ji buvo išgauta iš krūminių mamutų dantų. Šie mamutai prieš maždaug 1,2 mln. metų klajojo šiaurės rytų Sibire. Mokslininkų tyrimas praplėtė išnykusių rūšių suvokimo horizontus. Trečiadienį, vasario 17 d., mokslininkai pasakojo iš trijų atskirų mamutų palaikų išgavę DNR ir atlikę sekoskaitą.

Mamutai – dramblių pusbroliai, vieni iš didžiųjų žinduolių, dominavusių ledynmečio kraštovaizdyje. Minėtųjų mamutų palaikai išliko įšalo sąlygomis – dėl šios priežasties išsilaikė senoji genetinė medžiaga.

Mamutų palaikai buvo aptikti dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje. Tačiau, siekiant išgauti jų DNR, buvo būtini nauji moksliniai metodai. Seniausias iš visų trijų mamutų, rastas netoli Krestovkos upės, gyveno apytikriai prieš 1,2 mln.
metų.

Kito, aptikto šalia Adyčios upės, amžius yra apytikriai nuo vieno iki 1,2 mln. metų. Trečiasis, rastas Didžiosios Čiukočjos upės apylinkėse, gyveno prieš maždaug 700 tūkst. metų.

DNR yra save kopijuojanti medžiaga, sauganti gyvų organizmų genetinę informaciją – savotiškas gyvenimo planas.

Daugiausia informacijos apie priešistorines būtybes gaunama tyrinėjant skeletų fosilijas, tačiau jų suteikiama informacija visgi gali būti ribota, ypač jei ji susijusi su genetiniais santykiais ir savybėmis.

Senovinė DNR gali padėti užpildyti šias spragas, tačiau ji pasižymi greitu suirimu. Nauji pažangūs tyrimų metodai mokslininkams suteikia galimybę išgauti vis senesnę DNR. Tai gali atskleisti informaciją apie kai kurias seniau gyvenusias rūšis. Visgi informacija apie daugelį kitų, įskaitant ir prieš 66 mln. metų gyvenusius dinozaurus, liktų nepasiekiama.

Mokslininkai įžvalgų apie mamutų evoliuciją ir migraciją įgijo minėtųjų mamutų DNR palyginę su gyvenusių vėliau. Paskutinieji mamutai išnyko prieš apytikriai keturis tūkstančius metų. Seniausias iš visų trijų egzempliorių, Krestovkos mamutas, priklausė iki tol nežinomai genetinei giminei, prieš daugiau nei du mln. metų atsiskyrusiai nuo giminės, iš kurios išsivystė garsusis gauruotasis mamutas.

DNR analizė parodė, kad genetiniai variantai, siejami su atšiaurių klimato sąlygų ištvėrimu – pasižymėję vešliu kailiu, termoreguliacija, riebalų sankaupomis, pakantumu šalčiui ir paros ciklo ritmu – gyveno dar gerokai prieš atsirandant gauruotiesiems mamutams.