Mokslininkai išmokė žiurkes valdyti mažyčius automobilius

Žiurkės vienoje Ričmondo universiteto laboratorijoje sėkmingai išmoko to, kas daugeliui amerikiečių sunkiai pavyksta kiekvieną dieną: jos išmoko nuvažiuoti ir pasiimti maisto.

Kailiniuotosios vairuotojos išmoko valdyti specialiai joms sukurtą transporto priemonę, ir tokie tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad žiurkės geba išmokti daugiau, nei anksčiau buvo manoma. Tokį eksperimentą, apie kurį pirmą kartą buvo paskelbta žurnale „New Scientist“, atliko Ričmondo universiteto neuromokslininkė Kelly Lambert.

Kartu su kolegomis ji sukūrė mažytę transporto priemonę iš tuščio maisto indelio, kurio dugne buvo sumontuota aliuminio plokštelė, o ant vienos iš sienelių – trys variniai strypeliai, leidžiantys ją valdyti.

Variniai strypeliai ir aliumininės grindys sukuria elektros srovę, skatinančią automobiliuką važiuoti. Tinkamai apmokytos žiurkės gali valdyti šios transporto priemonę kryptį savo mažytėmis letenėlėmis liesdamos tai kairįjį, tai vidurinį, tai dešinį strypelį.

Mokslininkai žiurkes išmokė vairuoti šią transporto priemonę nuolat jas apdovanodami „Froot Loops“ sausų pusryčių gabalėliais.

Galiausiai mokslininkai žengė didelį žingsnį į priekį ir sukūrė 4 kvadratinių metrų ploto kvadratinę dėžę, kurioje žiurkės galėtų važinėti. Mokslininkai dėdavo „Froot Loops“ sausų pusryčių gabalėlius vis toliau ir toliau, taip skatindami žiurkes atitinkamai vairuoti.

Tačiau ne visi 11 patinėlių ir šešios patelės eksperimento metu mokėsi vienodai. Mokslininkė paaiškino, kad žiurkes supusi aplinka turėjo didelės įtakos graužikų studijoms. Sudėtingesnėje ir stimuliuojančioje aplinkoje gyvenusios žiurkės vairuoti išmoko gerokai greičiau nei tos, kurios gyveno nuobodžioje laboratorinėje aplinkoje.

Mokslininkės teigimu, atrodo, kad vairavimas iš tiesų leidžia žiurkėms atsipalaiduoti. Kaip ir žmonės, žiurkės, rodos, jaučia tam tikrą pasitenkinimą išmokusios atlikti sudėtingą veiksmą. Tiesa, skirtingai nei žmonėms, žiurkėms nereikia susidurti su spūstimis keliuose.

Nors keliais besivažinėjančių žiurkių artimiausiu metu tikrai nepamatysime, K. Lambert ir jos kolegos sako, kad šis eksperimentas yra svarbus, nes leidžia teigti, kad žiurkių neuroplastiškumas – gebėjimas prisitaikyti ir išmokti naujų užduočių – yra didesnis, nei iki šiol manė žmonės.

Vairavimo testas yra tik pradžia. K. Lambert mano, kad tokie eksperimentai gali būti sudėtingesni, o jų metu surinkti duomenys gali būti panaudoti tyrinėjant Parkinsono ligos ir depresijos poveikį.