NASA kosminis zondas atliko istorinę misiją ir paėmė asteroido mėginį

NASA kosminis zondas, skriejantis apie daugiau nei už 100 milijonų kilometrų nuo Žemės esantį asteroidą, antradienį, spalio 20 d., sėkmingai paėmė šio dangaus kūno paviršiaus mėginį.

Pargabentos uolienos suteiks kosmoso agentūrai unikalią progą patyrinėti senovinio asteroido sandarą. Mikroautobuso dydžio kosminio zondo „OSIRIS-REx“ nusileidimas ant grublėto asteroido Bennu paviršiaus truko keturias valandas.

Gilės formos asteroidas susiformavo ankstyvosiomis mūsų Saulės sistemos gyvavimo dienomis. Mokslininkai teigia, kad jis galėtų atskleisti daugiau informacijos apie gyvybės Žemėje kilmę.

18.12 val. Rytų standartiniu laiku kosminis zondas atliko itin tikslų penkių sekundžių trukmės manevrą – 3,35 metro ilgio robotine ranka palietė maždaug krepšinio aikštelės dydžio žvyro plotą netoli Bennu Šiaurės ašigalio.

Kelionė asteroido link prasidėjo 2016 m. Kennedy kosminių skrydžių centre, iš kurio pakilo raketa su kosminiu zondu. „OSIRIS-REx“ apie Bennu skriejo beveik dvejus metus, ruošdamasis minėtajam manevrui. Prie robotinės rankos pritvirtintas rinkimo įtaisas, savo forma primenantis didelę dušo galvutę, penkias sekundes lietė asteroido paviršių ir išleido azoto dujų pliūpsnį. Dujos pakėlė uolienų nuosėdas, kurias sugavo rinkimo įtaisas.

Valdymo iš žemės skyriaus darbuotojai sėkmingą Bennu mėginio paėmimą turėjo patvirtinti praėjus kelioms valandoms po mėginimo. Tada kosminis zondas galės pradėti kelionę namo. Žemę jis pasieks 2023-iaisiais ir pirmą kartą pargabens asteroido uolienų į Jungtines Amerikos Valstijas. Kol kas tai pavyko padaryti tik Japonijai.
Asteroidai yra maždaug prieš 4,5 mlrd. metų įvykusio Saulės sistemos formavimosi proceso liekanos. Mokslininkai mano, kad į pirmykštę Žemę nukritę asteroidai ir kometos galėjo atgabenti vandens ir organinių junginių, kurie davė pradžią gyvybei mūsų planetoje. Atlikus Bennu mėginio atominę analizę, galbūt pavyks rasti nenuginčijamų šios hipotezės įrodymų.