Nauja versija dėl kelto „Estonia“ tragedijos: aptikta 4 m ilgio skylė

Buvęs Estijos valstybės prokuroras Margusas Kurmas, vadovavęs tyrimui dėl kelto „Estonia“ katastrofos, pirmadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad jis galėjo nuskęsti po susidūrimo su švedų povandeniniu laivu.
„Estonia“ nuskendo 1994 metų rugsėjo 28 dieną per smarkią audrą Baltijos jūroje, plaukdamas iš iš Stokholmo į Taliną. Iš 989 laive buvusių keleivių ir įgulos narių liko gyvi tik 137. Anot M. Kurmo, kelto dešiniame borte aptikta 4 m ilgio ir 1,2 metro pločio pramušta skylė; ji yra žemiau vaterlinijos, bet siekia ir automobilių denį.

„Norint pramušti bortą, reikėtų, kad, pavyzdžiui, nedidelis žvejybos laivas įsirėžtų į kelto korpusą keturių mazgų greičiu“, – pridūrė jis.

Pasak M. Kurmo, tai atmeta galimybę, kad atitrūkęs skydelis atsitrenkė į kelto korpusą. „Tokiu atveju šis skydelis turėjo būti 20 kartų didesnis, – pažymėjo ekspertas. – Tai turėjo būti susidūrimas su laivui prilygstančiu objektu.“ Anot buvusio katastrofos tyrimo komisijos vadovo, borto dalis, kurioje buvo aptikta skylė, niekada nelietė jūros dugno – taigi, korpusas negalėjo būti pažeistas tokiu būdu. M. Kurmas pažymėjo, jog pramušta korpuso dalis buvo matoma 1994 metais, bet vėliau švedų valdžia užbėrė nuskendusį laivą žvyru.
„Labai tikėtina, kad objektas, su kuriuo susidūrė „Estonia“, iš tikrųjų buvo povandeninis laivas“, – pabrėžė buvęs valstybės prokuroras.

Pasirodžius naujam „Discovery“ dokumentiniam filmui apie nuskendusį keltą, Estijos premjeras Juri Ratas pirmadienį paskelbė, kad gavus naujos informacijos bus atliktas naujas šios katastrofos aplinkybių tyrimas, kuriam vadovaus estai. Penkių serijų dokumentinio filmo „Estonia“: radinys, pakeisiantis viską“ (Estonia – funnet som endrer alt) kūrėjų komanda nusileidusi prie nuskendusio kelto jo korpuse aptiko 4 m skersmens skylę, kurią anksčiau iš dalies slėpė jūros dugnas, pranešė laikraštis „Postimees“.

Pasak Estijos premjero, kartu su Suomija ir Švedija nutarta, kad Estija vadovaus naujajam tyrimui, kuris bus vykdomas remiantis galutine 1997 metų ataskaita.

Rugsėjį minimus kadrus peržiūrėjo techniniai ekspertai, kurie pareiškė, kad į bortą smūgiuota iš išorės ir kad pažeidimai buvo padaryti ne sprogimo metu.

Primename, kad rugsėjo 28 dieną išsigelbėjo 137 kelte buvę žmonės, o 852 žuvo. Dauguma žuvusiųjų keltui pradėjus skęsti negalėjo iš jo ištrūkti.

1997 metais paskelbtos Estijos, Suomijos ir Švedijos atlikto tyrimo išvados rodo, kad vanduo į laivo vidų pradėjo plūsti dėl automobilių denio vartų gedimo.