Nematoma „Brexit“ pusė: Europos žvejai nebeturės įprastos prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų

Per pastarąsias dvi dienas broliai Margolle vis traukė savo žvejybinius tinklus palei nematomą liniją, skiriančią Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos teritorinius vandenis.

Tačiau tokia veikla, ko gero, tęsis nebeilgai. Pajūrio Bulonėje, judriausiame Prancūzijos žvejybos uoste ir pagrindiniame apdorojimo centre, gyvenantys Nicolas, Jeremy‘is ir Vincentas daugiau nei pusę kasmetinių savo pajamų gauna iš kalmarų, menkių, merlangų ir kefalžuvių, pagautų prie Didžiosios Britanijos krantų.

Tačiau kai sausio 1 d. Didžioji Britanija paliks Europos Sąjungos orbitą, Europos žvejai nebeturės įprastos prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų. Klausimas, kokia prieiga jiems bus suteikta ir kiek žuvų jiems bus leidžiama sugauti, yra vienas iš trijų esminių dalykų, vis dar neišspręstų deryboms einant į pabaigą ir netgi galinčių sužlugdyti būsimąjį susitarimą.

Prancūzų žvejai užsiėmė lobistine veikla, siekdami įtikinti Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną nė per nago juodymą nenusileisti dėl žvejybos teisių. Būsimasis susitarimas beveik neabejotinai reikštų sumažintas žvejybos kvotas Didžiosios Britanijos vandenyse, pasitraukimas be susitarimo ES laivams apskritai neleistų jokios prieigos prie Didžiosios Britanijos vandenų.

Nukentės ne tik Europos žvejai. Nuo žvejybos industrijos ES pakrančių valstybėse priklauso tūkstančiai darbų prieplaukose, žuvų aukcionuose, žuvų apdorojimo įmonėse. „Brexit“ be susitarimo joms reikštų pavojų. Pirkėjai irgi jaučiasi atsidūrę sudėtingoje situacijoje.

Tebesidarbuojantys broliai Margolle nerimauja dėl žvejybos sektoriaus, garantavusio pragyvenimą jų tėčiui, seneliams ir proseneliams, ateities. Jie nežino, ar per artimiausius mėnesius bus pajėgūs susimokėti paskolą bankui. Planai įsigyti geresnį žvejybinį laivą žlugo.