Nesibaigianti karščio banga Ispanijoje, vokiečių įvairiausi būdai atsivėsinti ir jokio medžių pavėsio Paryžiuje

Ispanijos vyriausybė paskelbė pakartotinius perspėjimus dėl itin aukštos temperatūros įvairiose šalies dalyse. Dar liepą prasidėjusi karščio banga nusinešė daugiau nei 2 tūkst. gyvybių. Varginant daugiau nei 40 laipsnių Celsijaus kaitrai, Ispanijos centrinių, vakarinių ir pietinių provincijų vadovai tikisi, kad tokie perspėjimai padės atkreipti visuomenės dėmesį į ekstremalių situacijų prevenciją.

Šiųmetė vasara – viena karščiausių Ispanijoje per visą istoriją, teigiama pirmadienį paskelbtame Valstybinės meteorologijos agentūros pranešime. Didelės karščio bangos šiemet prasidėjo anksčiau nei įprastai, dar birželį, ir tęsėsi iki liepos mėnesio, pražudydamos daugiau nei 2 tūkst. žmonių, t. y., keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais.

Tuo metu Paryžiuje, kuriame trūksta augalijos, kaitra darosi nepakenčiama

Šią savaitę Prancūziją svilinant jau trečiai karščio bangai, nuo asfalto prie Paryžiaus „Garnier“ operos teatro sklindantis karštis pasiekė 56 laipsnius – tokią temperatūrą išmatavo miestų planavimo specialistas Tangui Le Dantecas.

Čia praktiškai neauga medžiai, todėl nėra jokio pavėsio. Operos aikštė – viena iš daugybės vadinamųjų Paryžiaus „karščio salų“, kuriose nėra medžių, galinčių atvėsinti miestus ir suteikti pavėsį. Augalija yra pagrindinė miestų apsauga nuo karščio bangų, kurios, meteorologų teigimu, dėl visuotinio atšilimo vis stiprės.

Paryžius yra vienas tų pasaulių miestų, kuriame mažiausia augalijos. Pasaulio miestų kultūros forumo duomenimis, tik 10 proc. sostinės teritorijos sudaro parkai, sodai ir kitos žaliosios erdvės. Londone jų yra 33 proc., o Osle – net 68 proc.

Paryžiaus merija planuoja sukurti „atgaivos salas“, kuriose iki 2026 metų bus pasodinta 170 tūkst. medžių. Be to, iš daugybės mokyklų kiemų bus pašalintas betonas, kurį pakeis augalais apsodinta dirva.

Visgi valdžios užmojai sulaukė protestų. Balandį Thomas Brailas nufilmavo vaizdo įrašą, kaip šiauriniame priemiestyje kertami daugiau nei 70 medžių, kad būtų galima įgyvendinti merės Anne Hidalgo sugalvotą aplink miestą plytinčios „žaliosios juostos“ viziją. Miesto urbanistai tvirtina, kad neiškirtus dalies medžių Paryžius negali būti pertvarkytas taip, kad galėtų efektyviai prisitaikyti prie klimato kaitos, bet T. Brailas nesutinka.

Kamuojami kaitros, pasiekusios 37 laipsnius Celsijaus, vokiečiai griebėsi įvairiausių atsivėsinimo būdų. Kai kurie Frankfurto gyventojai nusprendė atsigaivinti lauko baseinuose, o nemažai miestiečių vasariška saule lepinosi degindamiesi ir maudydamiesi.

Kol Berlyne praeiviai mėgaujasi ledais, maisto vagonėlio darbuotojui Flaviusui Pikiakai tenka sunkiai darbuotis – kepti lietinius bei ruošti kitą karštą maistą – spiginant didžiulei kaitrai.

Vokietijos meteorologijos tarnyba perspėjo, kad dėl didės kaitros šalyje padidėjo gaisrų tikimybė. Liepos mėnesį Vokietijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, įsiplieskė ne vienas miško gaisras.