Norėdami geriau suprasti akmenų griūtis, mokslininkai atlieka keistus eksperimentus

Mokslininkui pradėjus atgalinį skaičiavimą „trys, du, vienas“, sraigtasparnis ant žemės nuleidžia penkis riedulius, kurie netrukus nustumiami nuo šlaito.

Ryškiomis spalvomis nudažyti rieduliai vis greitėdami nudarda Šveicarijos kalnu žemyn, traiškydami bukmedžius ir egles. Bandomieji rieduliai, kurių sunkiausias sveria 3 200 kilogramų, yra tebevykstančio tyrimo dalis. Jo tikslas – geriau suprasti visame pasaulyje didėjančią akmenų griūčių riziką.

Dėl klimato kaitos šylant kalnuotiems regionams, seniai įšalusios uolienos ir rieduliai atitirpsta ir nurieda žemyn. Šveicarijoje neseniai įvykusios akmenų griūtys nusinešė tik keleto žmonių gyvybes, nes šioje šalyje skiriama nemažai lėšų akmenų griūčių rizikai sumažinti. Visgi visiškai išvengti aukų nepavyksta.

2017 m. nuo Piz Cengalo viršukalnės nuslinkusi didžiulė nuošliauža palaidojo aštuonis turistus netoli pietinėje šalies dalyje esančio Bondo kaimelio.

Akmenų griūčių trajektorijas studijuojantys Šveicarijos federalinio miškų, sniego ir landšafto tyrimų instituto mokslininkai sako, kad jų darbas gali padėti kitų kalnuotų regionų gyventojams pasiruošti augančiai grėsmei.

Nors visi tyrėjų komandos rieduliai pajudėjo iš tos pačios vietos, jų trajektorijos buvo nevienodos. Oranžinis riedulys įstrigo už kelmo. Rožinis riedulys pramušė apsauginį pylimą ir atsidūrė netoli upelio.

Mokslininkai turi nedaug duomenų apie akmenų griūtis, nes neretai jos įvyksta atokiuose regionuose, kur gyvena nedaug žmonių. Laimei, naujausios technologijos padeda aptikti didesnes akmenų griūtis. Per trejus metus tyrėjų komanda šimtus kartų rideno savo netikrus riedulius nuo įvairiausių šlaitų ir rinko duomenis kompiuteriniam modeliui, kurio tikslas – apskaičiuoti riedulio nukritimo vietą vieno metro tikslumu.