Povai iš aukštutinio Manhatano traukiasi į prieglaudą

Trys Šv. Jono Apvaizdos katedros povai Philas, Jimas ir Harry 21 metus Niujorko Morningside Heights rajone aukštutiniame Manhatane vaikštinėdavo po katedros teritoriją, ir, demonstruodami savo ryškias baltos, žydros ir žalios spalvų plunksnas, džiugindavo visus, kurie juos pamatydavo.

Tačiau po 21 metų Philui, Jimui ir Harry atėjo laikas pasitraukti į šiaurinę Niujorko valstijos dalį.

Philas yra baltasis povas, o Jimas ir Harry – indiški mėlynieji povai. Prieš porą mėnesių Harry vieną rytą buvo rastas su sužalota koja ir jau yra išvežtas į gyvūnų prieglaudą „Animal Nation“, kurią, esančią Pietų Saleme, Niujorko valstijoje, šiek tiek daugiau nei už valandos kelio nuo katedros, prižiūri savanoriai.

„Philas linkęs pasirodyti. Manau, kad žmonės su juo pasidarė gražių nuotraukų. Harry buvo šiek tiek peštukas. Kol jis čia buvo, turiu galvoje, kad jam skaudėjo koją, todėl jis turėjo šiek tiek greičiau išvykti į Niujorko valstiją. Tačiau Philas ir Jimas labai į jį atsižvelgdavo. Harry turėdavo pasimaitinti pirmas, o tada leisdavo tai daryti kitiems. Bet manau, kad jie visi buvo draugai. Kartais abu mėlynuosius povus matydavome įnirtingai besikalbančius, ir visuomet svarstydavome, apie ką jie kalbasi? Tuo tarpu Philas buvo labiau vienišius“, – pasakojo Šv. Jono Apvaizdos katedros programų ir ryšių su išore viceprezidentė Lisa Schubert.

Povai katedros teritorijoje pirmą kartą pasirodė 1972 metais.

„Tikrai liūdna. Labai tikiuosi, kad yra planų ateityje atsivežti naujų povų, nes žinau, kad daugelis bendruomenės žmonių taip pat labai dėl to liūdi. Ir vaikai... Mes tiesiog stovėjome čia, ir vaikai iš Katedros mokyklos ėjo pro šalį ir jiems mojavo: „Viso labo“, – teigė aukščiausiosios beisbolo lygos sporto redaktorius Timas Penmanas, atstovaujantis aštuntai klasei, kuri buvo padovanojusi šiuos povus.
Dėl ko L. Schubert labiausiai pasiilgs Philo, Jimo ir Harry?

„Dėl jų gyvybingumo, meilės ir to, kaip jie sutelkia bendruomenę. Kai būni šalia šių povų, nesusimąstai apie tai, kokie mes esame susiskaldę. Tai tiesiog susiję su meile, grožiu ir magija. Kad ir ką galvotumėte apie šventumo sferą, povai suteikdavo šią dvasinę dimensiją, kuri suvienydavo žmones, taigi šito man labai trūks“, – sakė L. Schubert.