Prancūzų žvejai nejaučia, kad pasiekė pergalę prieš britų žvejų reikalavimus

Prancūzas, žvejybinio tralerio savininkas Bruno Margolle, visai nesijaučia, kad Europa pasiekė pergalę prieš britų žvejų reikalavimus, nes suderėtos žvejybos kvotos sumažintos, o po Brexito dėl tų kvotų turės bus deramasi kasmet.

Tačiau bent jau kolkas susitarimas, leidžiantis ir toliau žvejoti britų vandenyse, teikia vilties artimiausiai ateičiai.

Itin sudėtingos derybos dėl ekonominių santykių tarp Europos sąjungos ir Jungtinės karalystės šiai galutinai palikus bendriją buvo ant žlugimo ribos būtent dėl žvejybos reikalų.

Dauguma Prancūzijos žvejų, tarp jų ir Margolle’is, palaikė tvirtą šalies poziciją derybose, nors, jeigu susitarimas nebūtų pasiektas, jų gerbūviui būtų atėjęs galas.

Margolle’is su savo 24 metrų ilgio traleriu žvejoja skumbres, merlakus ir kalmarus 200 dienų per metus. Daugiausia šių jūros gyvių plaukioja britams priklausančiuose vandenyse, tad susitarimas, leidžiantis Prancūzijos žvejams ir toliau žvejoti svečiuose - mažiau nei 10 kilometrų nuo Didžiosios Britanijos krantų - yra didelis laimėjimas.

Tuo tarpu daugumai britų žvejų, kuriems Brexito šalininkas Borisas Johnsonas prieš ketverius metus žadėjo “galimybių jūrą”, jeigu šalis išstos iš Europos Sąjungos, šis susitarimas - kaip išdavystė.

Nepaisant to, kad pagal susitarimą Europos Sąjungos žvejai artimiausius penkerius metus mažins britų vandenyse sugaunamos žuvies kiekį po ketvirtadalį kasmet. Po 2026-tų Didžioji Britanija galės vienašališkai nustatyti, kiek žuvies leidžiama sugauti Europos sąjungos žvejams.

Tačiau tai nereiškia, kad viskas bus taip, kaip nori Europos atsiskyrėliai. Britai visos sugautos žuvies patys nesuvalgys, tad Europos sąjunga galės taikyti didelius muitus, jeigu ta žuvis bus eksportuojama į kontinentą. O šiuo metu Didžioji Britanija į Europos Sąjungą eksportuoja daugiau nei du trečdalius savo vandenyse sugautos žuvies.

Tačiau tai vis tiek neguodžia Margolle’io ir jo trijų sūnų, žvejojančių kartu su tėvu. Per artimiausius keletą metų jiems tekti priimti sunkius sprendimus dėl savo ateities.

Europos sąjungos žvejams kasmet bus leidžiama sužvejoti pas britus ketvirtadalį tam tikros rūšies žuvies, pavyzdžiui, skumbrės, bet skumbrė sudaro apie 80 procentų Margolio laimikio.

Atėjus naujiesiems Jungtinės karalystės narystė Europos sąjungoje taps istorija. Daugiau nei ketverius metus trukęs skyrybų procesas artėja prie pabaigos, tačiau daugybei verslų šios skyrybos virto antraja pandemija.

Prancūzijos žvejys Margolle’is guodžiasi tik tuo, kad išeiti iš komforto zonos jų šeima dar turi penkerius metus. Bet po to - visiems žuvies neužteks.