Pravėrė Šaltojo karo laikų bunkerio duris: štai kaip atrodytų gyvenimas po branduolinio smūgio

Robertas Schwienbacheris stovi muziejumi paverstame Šaltojo karo laikotarpio bunkeryje, įrengtame Vokietijoje, Kelne, ir rodo nedideliame plote esančias gultų eiles.

„Visi šią vietą paprastai vadina branduoline slėptuve, tačiau tikslesnis pavadinimas būtų civilinės gynybos slėptuve. Yra vienas svarbus skirtumas: branduolinė slėptuvė turėtų atlaikyti tiesioginį smūgį, o civilinės gynybos slėptuvė – jokiu būdu. Čia būtų galima glaustis tik po branduolinio smūgio. Maisto atsargos, geriamasis vanduo ir filtruojamas oras leistų jaukiai pragyventi porą savaičių“, - sako Robertas Schwienbacheris.

1979 m. miesto valdžia nusprendė bunkerį pastatyti metro stotyje „Kalk Post“. Virš jo veikia keletas Turkijos kelionių agentūrų, kirpyklų ir kebabinių. Šiame bunkeryje 2 366 žmonės galėtų išgyventi lygiai dvi savaites. Slėptuvė atsirado Šaltojo karo metais, kai Vokietija buvo padalyta į Vakarų ir Rytų bei tapo šio konflikto geografiniu ir politiniu centru.

Robertas Schwienbacheris paaiškino, kaip veikia slėptuvėje esanti įranga, aprodė virtuvę ir smulkiai papasakojo, kaip atrodytų gyvenimas viduje po branduolinio smūgio.

Bunkerių ir slėptuvių statyboje besispecializuojančios įmonės „Bunker Schutzraum Systeme Deutschland“ partneris Markas Schmiedchenas prisiminė, kad 2022 m. balandžio mėnesį, kai davė interviu „Reuters TV“, buvo išaugęs žmonių susidomėjimas bunkeriais.

Šiais metais jo įmonė gavo mažiausiai tris kartus daugiau užsakymų.

Bavarijoje esančio Augsburgo merė Eva Weber šį mėnesį pranešė, kad ruošiasi įvairiems kriziniams scenarijams, kai gali sutrikti elektros energijos tiekimas ir šildymas. Panašius veiksmus atlieka visi Vokietijos miestai ir miesteliai.

Nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio iki XX a. devintojo dešimtmečio pabaigos Vakarų Vokietijoje buvo pastatyta 2 tūkst. bunkerių ir slėptuvių. 2007-aisiais Vokietijos vyriausybė nusprendė dalį nugriauti, sumažėjus grėsmėms nacionaliniam saugumui, todėl iš 2 tūkst. beliko 599.

Bet, prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, valdžia persigalvojo ir nebeplanuoja nugriauti visų slėptuvių. Federalinė nekilnojamojo turto agentūra atlieka jų patikrą, kad nustatytų, ar reikia ką nors patobulinti.

Gruodžio 8 d., 11 val., Vokietijoje gaus sirenos, atliekant jų bandymus – antrą kartą šalies istorijoje. O apskritai pirmą kartą gyventojai gaus apie sirenų bandymus informuojančias žinutes.