PSO: ilgos darbo valandos žudo

Dėl ilgų darbo valandų per metus miršta šimtai tūkstančių žmonių. Ši tendencija prastėja ir gali paspartėti siaučiant COVID-19 pandemijai, pirmadienį, gegužės 17 d., pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Užbaigus pirmą visuotinį tyrimą dėl mirčių, kurias sukelia ilgesnės darbo valandos, žurnale „Environment International“ paskelbtos išvados rodo, kad 2016 m. 745 tūkst. žmonių mirė nuo insulto ir širdies ligų, siejamų su ilgomis darbo valandomis.
Bendra studija, kurią atliko PSO ir Tarptautinė darbo organizacija (TDO), atskleidė, kad dauguma aukų (72 proc.) buvo vidutinio amžiaus arba vyresni vyrai. Neretai mirtis ištinka gerokai vėliau, kartais net praėjus ne vienam dešimtmečiui, nei buvo dirbamos ilgos pamainos.

Tyrimas taip pat parodė, kad Pietryčių Azijoje ir Vakarų Ramiojo vandenyno regione, į kurį patenka Kinija, Japonija ir Australija, gyvenantys žmonės labiausiai kenčia nuo neigiamo ilgų darbo valandų poveikio. Ataskaitoje nurodoma, kad per savaitę dirbant 55 valandas ar daugiau 35 proc. padidėja insulto rizika, 17 proc. – tikimybė mirti nuo išeminės širdies ligos, palyginti su 35–40 valandų darbo savaite.

Nors į tyrimą nebuvo įtrauktas COVID-19 pandemijos laikotarpis, PSO pareigūnai sakė, kad dėl koronaviruso išaugus būtinybei dirbti nuotoliniu būdu ir sulėtėjus ekonomikai rizika galėjo padidėti.

F. Pega pridūrė, kad darbo valandų limito nustatymas išeitų į naudą darbdaviams, nes, kaip rodo ankstesnė patirtis, tokia praktika didina darbuotojų našumą.