Rusijos į JAV atskraidintas medicininių prekių krovinys – ne dovana

Lėktuvu iš Rusijos į Jungtines Valstijas trečiadienį atskraidintas medicininių prekių krovinys buvo nupirktas pagal prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimą, pranešė JAV valstybės departamentas.

Departamento atstovė Morgan Ortagus pareiškime nurodė, kad siunta, kurioje buvo kvėpavimo aparatų ir asmeninių apsaugos priemonių, nebuvo dovana.

M. Ortagus nesakė, kiek JAV sumokėjo už rusų krovininio lėktuvo į Johno F. Kennedy
tarptautinį oro uostą atskraidintą siuntą, kuri buvo perduota Federalinei nepaprastųjų situacijų valdymo agentūrai Niujorke.

Atstovė nurodė, kad JAV ir toliau padės kitoms šalims kovoti su koronaviruso pandemija, bet pridūrė: „Negalime to daryti vieni.“

Anksčiau trečiadienį Rusijos ambasadorius Vašingtone sakė, kad krovinio pristatymas atspindi poreikį nepaisant politinių nesutarimų apjungti pasaulines pastangas kovai su naujuoju koronavirusu.

Tvirtinimus, kad Rusija pristatydama siuntą siekia politinės naudos, ambasadorius Anatolijus Antonovas atmetė kaip „ciniškus ir amoralius“, ir pridūrė, kad rusų karo medicinos ekspertai kasdien rizikuoja savo gyvybėmis.

Rusija anksčiau išsiuntė medicininių prekių ir ekspertų į koronaviruso smarkiai paveiktą Italiją. Maskva sakė, kad į Italiją nusiuntė maždaug 100 virusologų ir epidemiologų iš Rusijos gynybos ministerijos, turinčių „didelės tarptautinės patirties“ kovojant su Ebolos, afrikinio kiaulių maro ir juodligės protrūkiais.

Tačiau Italijos žiniasklaida skelbė, kad didžioji Rusijos pagalbos dalis buvo nenaudinga kovoje su COVID-19. Praėjusį mėnesį Rusija pranešė, kad į buvusias sovietines respublikas ir kitas šalis, įskaitant Iraną bei Šiaurės Korėją, nusiuntė beveik 1 tūkst. koronaviruso testų rinkinių.

Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai.

Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus.

Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai. Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti.

Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.