Skiepų pasas leistų pirmiems grįžti į normalų gyvenimą

Pasaulio gyvenimas paskendęs pandemijoje, informaciniame lauke vien coronaviruso plotai.

Užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičiai, karantininiai ribojimai - informacija, bombarduojanti žmones dieną naktį. Tiksintis užsikrėtimo atvejų skaitliukas gąsdina daugybę žmonių, tačiau dramoje paskęsta dar viena drama - didžioji dalis iš beveik 80 milijonų nuo Covid-19 pasveikusių žmonių įgijo imunitetą ir koronavirusas jiems nepavojingas, taip kaip ir paskiepyties žmonėms, tačiau jie vis tiek yra suvaržyti karantinų ir ribojimų.

Todėl pasaulyje vis daugiau kalbama apie “skiepų pasus”, kurie leistų tiems, kurie turi imunitetą, pirmiems grįžti į noramlų gyvenimą ir taip pradėti gaivinti pasaulio ekonomiką.

Tačiau ne viskas taip paprasta.

Baiminamasi, kad pasai į normalų gyvenimą sukurtų diskriminaciją, iš socialinio gyvenimo išjungdami dideles žmonių grupes, tad šis sprendimas turėtų turėti ir teisinį sprendimą.

Skiepų pasai daugiausiai vilties suteiktų kelionių ir pramogų verslams, nes pandemija su kiekviena diena jiems veržia kilpą vis labiau.

Biometrinių technologijų kompanija iProov ir kibernetiniu saugumu užsiimanti Mvine sukūrė skiepų pasą, kuris dabar yra išbandomas Jungtinėje Karalystėje. iProov vadovas Andrew Bud įsitikinęs, kad šis pasas turi turėti itin ribotą informaciją.

Skiepų pasai leistų atsigauti, pavyzdžiui, Mančesterio pramogų verslui, kuriame dirba 420 000 žmonių.

Tiesa, pramogų verslo atstovas taip pat pripažįsta, kad negalima versti žmonių įsigyti skiepų pasą, tačiau jeigu tokio neturintis norės patekti į koncertą, jam galima pasiūlyti čia pat pasidaryti greitąjį testą.

Taigi, technologijos yra, gamintojai pasirengę. Dabar metas valdžios sprendimams.

Vienas iš galimų diskriminacinių paradoksų - vėliausiai skiepų pasus gautų jaunoji karta, nes ji bus paskiepyta po to, kai skiepus gaus visos kitos grupės. Tad, rizikos grupei nepriskiriami jauni žmonės, į normalų gyvenimą būtų įleisti paskutiniai.