Švedijoje ieškoma papildomos žemės kapinėms, kuriose būtų laidojama karo atveju

Švedijos laidojimo asociacijos siekia įsigyti žemės, kad galėtų atlikti tai, ko geriau niekada neprireiktų – palaidoti tūkstančius žmonių gilios krizės ar karo atveju. Imtis šių paieškų paskatino Švedijos Bažnyčios nacionalinio sekretoriato rekomendacijos, atspindinčios Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūros (MSB) ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų parengties krizėms gaires. Šios pasirengimo krizėms gairės įgavo naują reikšmę, kai Švedija nusprendė prisijungti prie NATO, ir kai Baltijos jūros regione kilo įtampa su Rusija.

Anot Bažnyčios nuostatų, kurias patvirtina Švedijos laidojimo įstatymo teisiniai paragrafai, laidojimo asociacijos yra atsakingos už tai, kad turėtų pakankamai žemės, jog, esant reikalui, galėtų palaidoti maždaug 5 proc. parapijos gyventojų.

Geteborgo laidojimo asociacija, dirbanti antrame pagal dydį Švedijos mieste, šiuo metu bando įveikti iššūkį ir įsigyti bent 4 ha žemės, kad karo atveju galėtų skubiai palaidoti apie 30 000 mirusiųjų. Dar 6 ha žemės reikia tam, kad Geteborge būtų įrengtos kapinės reguliariam naudojimui.

Geteborgo laidojimo asociacijos vyresnioji patarėja Katarina Evenseth: „Rekomendacijose teigiama, kad turime užtikrinti pakankamą žemės plotą, kad jame būtų galima palaidoti apie 5 proc. gyventojų (kiekvienoje parapijoje). Geteborgo atveju tai reiškia apie 30 000 žmonių, kuriuos (karo atveju) reikėtų palaidoti per trumpą laikotarpį“.