Ankara parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama išguiti juos iš gatvių – valdžia teigia, kad taip siekiama užkirsti kelią žmonių puldinėjimams, nelaimingiems atsitikimams keliuose ir pasiutligei. Tai kelia pasipiktinimą gyvūnus mylintiems turkams, kurie būgštauja, kad dabar bus numarinta daug šunų.
„Savivaldybės sako, kad sugaudys šunis iš gatvių, tačiau surinkti juos visus nėra galimybių. Šunys bus sugauti ir laikomi 30 dienų, o jei niekas jų nepriglaus, jie bus užmigdyti. Ar savivaldybių komandos, kurios net neatliko savo pareigos juos iškastruoti, stengsis, kad šie gyvūnai būtų priglausti? Žinoma, kad ne“, – teigė gyvūnų teisių gynėja Nilgul Sayar.
Įstatymo projektui, kuris artimiausiomis dienomis bus pateiktas parlamentui, priešinasi ir pagrindinė opozicinė partija, griežtai pasisakanti prieš tai, kad šunys būtų užmigdomi. N. Sayar ir kiti aktyvistai tvirtina, kad šunų skaičius per pastaruosius 20 metų smarkiai išaugo dėl to, jog valdžia nepakankamai rūpinosi jų kastracija, ir šį planą vadina neįgyvendinamu.
Vyriausybę palaikanti žiniasklaida atkreipia dėmesį į šunų atakas ir teigia, kad įstatymo projekte numatoma užmigdyti tuos benamius šunis, kurių per 30 dienų prieglaudoje niekas nepasiims globoti. Tačiau apklausų bendrovės „Metropoll“ atliktas tyrimas rodo, kad tik 2,7 proc. respondentų pritaria šunų eutanazijai. Turkijoje benamiai gyvūnai, gyvenantys gatvėje, yra labai mylimi.
Vienas šuo, Boji, garsėja kaip nuolatinis Stambulo keltų keleivis, o kito keturkojo, Tommy, atminimui buvo pastatytas paminklas. Daugelis žmonių šunims ir katėms duoda maisto bei vandens. Trečiadienį (gegužės 29 d.) Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas stengėsi išsklaidyti nuogąstavimus, jog šunys bus masiškai užmigdomi.
„Mes norime, kad visi gyvūnai, patekę į prieglaudas, būtų paimti globoti. Tikimės, kad mūsų gyvūnų mylėtojai šiuo laikotarpiu prisiims daugiau atsakomybės ir priglaus į prieglaudą patekusius šunis. Taip pat tikimės, kad savivaldybės aktyviai prisijungs prie šio proceso, atlikdamos įstatymu joms nustatytas pareigas. Jei mums pavyks tai įgyvendinti, manome, kad kito žingsnio nebereikės“, – sakė Turkijos prezidentas Tayyipas Erdoganas.
Tačiau tokia užduotis yra milžiniškas iššūkis, turint galvoje reikalingą prieglaudų plotą ir kastracijos bei namų paieškos šunims mastus. Stambulo savivaldybė jau vykdo vieną benamiams šunims skirtą kampaniją, ir gyvūnų reabilitacijos centro veterinarijos gydytoja Dilara Berk sakė, kad susidomėjimas šia programa auga.
„Pradėjus „Semt-Pati“ programą, žmonių, paimančių globoti šunis, skaičus neįtikėtinai išaugo“, – teigė veterinarė Dilara Berk.
Programėlėje „Semtpati“ galima rasti šunų nuotraukas ir informaciją apie juos, tačiau jos mastas yra ribotas. 2023 metais ši programėlė rasti namus padėjo 375 keturkojams, o šiemet – kol kas 103 šunims.
T. Erdoganas sakė, kad vyriausybė reaguoja į skundus dėl benamių šunų. Apie būtinybę imtis veiksmų jis prakalbo gruodžio mėnesį, kai Ankaroje benamiai šunys sunkiai sužalojo 10 metų vaiką. Berniukas po trijų mėnesių buvo išrašytas iš ligoninės, bet jo tėvas Halilas Yilmazas sakė, kad jo sūnus tebėra gydomas toliau, o liepos mėnesį jam bus atlikta dar viena operacija.
„Tiesą sakant, nepritariu sveikų šunų eutanazijai. Tiesiog noriu, kad (valdžia) užtikrintų saugumą mūsų gatvėse. To iš tikrųjų pakaktų. Reikėtų pastatyti daugiau prieglaudų, visi Turkijoje jau steigia asociacijas šiam reikalui“, – kalbėjo sužaloto 10 metų berniuko tėvas Halilas Yilmazas.
Vyriausybė taip pat mini didėjančią pasiutligės riziką ir teigia, kad per pastaruosius penkerius metus dėl susidūrimų su gyvūnais įvyko 3 500 eismo įvykių. Valstybinė žiniasklaida citavo vyriausybės apklausą, parodžiusią, kad 83,6 proc. respondentų benamius šunis laikė problema. Tačiau aktyvistai primena šiurpius 1910 metų bandymus spręsti šią problemą, kai 80 tūkst. šunų buvo išgabenti į nedidelę salą prie Stambulo, kur gaišo iš bado, troškulio arba graužė vieni kitus.
Gyvūnų teisių federacijos pirmininkas Ahmetas Kemalis Senpolatas teigia, kad vienintelis sprendimas – visos šalies mastu vykdyti gyvūnų kastraciją.
„Mes trokštame, kad (benamių) gyvūnų populiacija būtų sumažinta, bet humanišku būdu. Vienintelis būdas yra gaudymo ir kastravimo sistema. Šunys sugaunami, iškastruojami, paskiepijami ir paleidžiami gyventi ten, kur gyveno“, – tvirtino Gyvūnų teisių federacijos pirmininkas Ahmetas Kemalis Senpolatas.
Pastaraisiais metais per metus buvo iškastruojama vidutiniškai po 260 tūkst. šunų, tačiau to nepakako, kad tai turėtų reikšmingą poveikį.