Vėžlių išlaisvinimas Honkonge atneša daugiau žalos nei naudos

Vandens telkinyje netoli populiarios žygių vietos kaimiškame Honkongo Tai Po rajone savanorių grupė plaukiojo purviname vandenyje bandydami išgriebti daugybę vėžlių, kuriuos čia paleido prietaringi gyventojai.

Apsiginklavę tinklais ir pirštinėmis, savanoriai mėgino po drumstu paviršiumi įžvelgti ir ištraukti raudonausius vėžlius, išleistus laisvėn – tokia tradicija vadinama „gailestinguoju paleidimu“. Ši idėja įsitvirtinusi budistų tikėjime – manoma, kad gyvūnų išlaisvinimas atneša sėkmę. Daugybė gyvūnų yra specialiai gaudomi ir pardavinėjami, kad nusipirkusieji galėtų juos paleisti. Tačiau, gyvūnų ekspertų teigimu, laisvėn paleisti vėžliai dažnai susižaloja ar netgi žūva.

Pasak aplinkos apsaugos ekspertų, kasmet nukenčia tūkstančiai gyvūnų, o gegužę prieš Budos gimimo dieną gegužės 19 d. paleidžiama daugybė vėžlių. Honkongo apleistų vėžlių priežiūros grupei vadovaujantis Seanas Lai pasakoja, kad jo organizacijos savanoriai savo namuose slaugė ir prižiūrėjo daugiau nei 60 sužalotų vėžlių, pastaruoju metu išgelbėtų iš drumzlinų vandenų.

S. Lai ir jo organizacijos nariai dažnai aptinka vėžlių tose vietovėse, kur jie paprastai negyvena, pavyzdžiui, vietos parkuose ir tvenkiniuose. Kartais gyvūnams ant kiauto netgi parašoma „gailestingumo paleidimas“.

Honkongo ekosistemai kyla daugybė pavojų, mat kitų gyvūnų patekimas į jiems svetimą aplinką ekosistemai gali reikšti didžiulę žalą. Į miesto vandens telkinius dažnai paleidžiami raudonausiai vėžliai mieste paprastai negyvena. Jie kilę iš Jungtinių Valstijų.

Honkongo budistų asociacija teigia nepritarianti gyvūnų paleidimui. Asociacija pabrėžia, kad kai kuriais atvejais „nepriimtinas elgesys“ gyvūnams sukėlė fizinę žalą, tapo grėsme aplinkoje vyraujančiai pusiausvyrai ir paskatino aršią kritiką. „Viliamės, kad vis daugiau žmonių suvoks, jog įprastinis gailestingas paleidimas nėra vienintelis būdas pagelbėti gyvūnams“, – elektroniniu paštu išplatintame pranešime teigė Honkongo budistų asociacija. Ji rekomendavo tokias alternatyvas kaip „vegetariškas gyvenimo būdas ir laukinių gyvūnų buveinių apsauga bei situacijos gerinimas“.

Deja, ne visi iš gailestingumo paskatų paleisti gyvūnai išgyvena tiek ilgai, kad juos būtų galima išgelbėti. S. Lai ir jo savanorių grupei dažnai tenka laidoti jų atrastus nugaišusių vėžlių kiautus. Jo teigimu, mažiausiai 28 iš daugiau nei 80 jo grupės narių tame pačiame vandens telkinyje šiemet surastų vėžlių buvo nugaišę.