Vienoje Indijos valstijoje policija tebeaugina pašto karvelius

Šiuolaikiniame vaizdo skambučių ir nuolatinio žinučių srauto pasaulyje Indijos Odišos valstijoje policija yra išsaugojusi praeities reliktą – pašto karvelius.

Katako mieste viename pastate daugiau nei 100 belgiškų pašto karvelių prižiūrimi ir mokomi nuskraidinti žinutes, jei sustreikuotų visos žinomos komunikacijos formos.

Pašto karvelių paslaugomis imta naudotis dar britų kolonijiniais laikais – jie skraidindavo žinutes į policijos nuovadas tolimuose regionuose, padėdavo policijos būriams palaikyti ryšį. Žinutės rašomos ant labai plono papiruso, įdedamas į varinę ar plastikinę kapsulę, kuri pririšama karveliui prie kojos, o tad karvelis išleidžiamas ir nuskraidina žinutę.

Pašto karvelius prižiūrintis policininkas Parshuramas

Kutako apygardos policijos generalinis inspektorius Satishas Kumaras Gajbhiye pasakojo, kad karveliai laikomi dėl jų istorinės vertės ir kad norima išsaugoti juos būsimoms kartoms. Tyrimais pagrįsta, kad pašto karveliai sugeba rasti kelią namo net ir nuskridę tolimus atstumus, jaučia magnetinius laukus ir nuskraidina žinias net tūkstančių mylių.

Vienas iš trijų nuolatinių policijos darbuotojų, prižiūrinčių karvelius, Parshuram Nanda pasakojo, kad karveliai pradedami mokyti, kai sulaukia pusantro mėnesio amžiaus. Tada juos įdeda į dėžę, ją iškelia virš karvelidės, kad jie atpažintų apylinkes. Palaipsniui juos nuneša vis toliau nuo namų ir paleidžia skristi, kad jie patys sugrįžtų. Atstumas kasdien didinamas maždaug trimis kilometrais, po 10 dienų jie patys gali nuskristi 25 kilometrų atstumą.

Išmokyti pašto karveliai visam laikui atsimena kelius ir vietas. Šie paukščiai gali nuskristi iki 500 mylių, skrisdami 55 km per valandą greičiu, priklausomai nuo oro. Istorikas Anilas Dhiras, kuris bendradarbiauja su policija, teigė, kad Kutake auginama 106 pašto karveliai, o policijos koledže Angule – apie 50 pašto karvelių.