Žmogus ir jo violončelė – sėkmės istorija

20 m. Edis Adamsas žino, kas yra gyvenimas gatvėje, alkis, skurdas ir prievarta. Laimė, muzika ir žmonių gerumas iš pagrindų keičia jo gyvenimą.

Šiuo metu pagrindinis Džordžo Meisono universiteto violončelininkas Adamsas susipažino su violončele mokydamasis vidurinėje mokykloje. Jis išmoko groti violončele, žiūrėdamas įrašus interneto svetainėje „YouTube“. Jis su motina ir penkiais broliais ir seserimis gyveno septyniose skirtingose vietose Šiaurės Virdžinijoje, taip ir benamių žmonų globs namuose.

Talentingas Adamsas gavo stipendiją Ferfakse, Virdžinijos universitete. Stipendijos pakako mokėti už mokslus ir už būstą, bet valgiui ir drabužiams pinigų nelikdavo, ką jau kalbėti apie violončelę ir stryką.

Vieną dieną dėstytoja June Huang pastebėjo, kad Adamsas išvargęs ir alkanas. Ji suprato – metas imtis veiksmų.

„Jis buvo peralkęs, neteko darbo, nes sugedus automobiliui negalėjo nuvažiuoti iki darbo. Jo mokslai ėmė nukentėti, nes neturėjo pinigų išsinuomoti violončelę. Aš galvojau – koks žmogus gali ištverti tokį gyvenimą“, – sakė Violončelės klasės vadovė Džordžo Meisono universitete.

Dėstytoja, priimanti mokinius mokytis groti ir privačiai, papasakojo apie Adamsą savo 12 metų mokiniui Noah Pan Stierui. Vaikiną ši istorija taip sukrėtė, kad pernai jis atidarė „GoFundMe“ svetainę internete, kad surinktų pinigų Adamsui. Pastarosiomis savaitėmis aukų padaugėjo, dabar surinkta jau 160 000 dolerių.

Adamsas sulaukė ne tik pinigų, bet ir dovanų kortelių, čekių automobilio remontui, paaukojo violončelę mokytis, taip pat specialiai jam pagamintą violončelę, su kuria vėliau galės groti.

„Man vis dar sunku susivokti. Man nepaprastai pasisekė, kad sulaukiau šitiek pagalbos, esu labai dėkingas ir tuo pačiu sunku žodžiais apsakyti savo dėkingumą. Tiesiog ačiū nepakanka“, – sakė vaikinas.

Dėstytoja Huang sako norinti atverti duris savo studentams ir suteikti jiems galimybę įveikti kliūtis.

„Edžiui buvo sunku. Kartais pagalvoju – ar pavyks? Bet kai pamačiau, kaip dosniai žmonės aukoja – nuo dešimties iki tūkstančio dolerių, pajutau – esame žmonės, esame vieni su kitais susiję ir tai pakylėja mus į kitą lygmenį“, – teigė dėstytoja.