Bent jau taip numatyta Vyriausybės patobulintame įstatymo projekte, kurį jau netrukus turėtų svarstyti Seimas.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekte numatyta, kad pinigai būtų skiriami šeimai, kurioje kiekvienas iš sutuoktinių yra ne vyresnis kaip 35 metų, taip pat motinai arba tėvui, kurie vieni augina 1 ar daugiau vaikų ir yra ne vyresni kaip 35 metų.
Nepriklausomai nuo gaunamų pajamų, vaikų neturinčioms šeimoms būtų suteikiama subsidija, kurios dydis – 15 proc., auginančioms 1 vaiką – 20 proc., 2 vaikus – 25 proc., 3 ar daugiau vaikų – 30 proc. būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumos. Tokio dydžio subsidija būtų skaičiuojama nuo maksimalios 87 tūkst. Eur sumos (net jeigu šeima nuspręstų įsigyti, pvz., 100 tūkst. Eur kainuojantį būstą).
Be to, ne daugiau kaip 15 proc. būsto kredito sumos galėtų būti panaudota žemės sklypui įsigyti.
Iš viso Lietuvoje yra daugiau kaip 100 tūkst., jaunų šeimų. Vadinasi, jeigu įstatymas būtų priimtas, per trejus metus paramą gautų vos daugiau nei 1 proc. šeimų. Tiesa, įstatymo iniciatoriai žada daugiau pinigų, jei tik priemonė pasiteisins.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis DELFI TV laidoje „Gyvai“ pripažino, kad parama 1 proc. šeimų nebūtinai sustabdys emigraciją. Tačiau, jis taip pat argumentavo, kad nebūtinai visos jaunos šeimos norės įsigyti būstą su valstybės subsidija.
„Čia panašiai jeigu Vilniuje būtų 20 kebabinių ir sakytume, kad visi vaikščioja į kebabines. Tokios reakcijos tikrai nebus. Pirkimas lieka tik viena iš opcijų, kaip žmonės gali įsigyti būstą. Ir tai nebūtinai naudojant šią priemonę. Įstatymo veikimas užtrunka.
Tačiau žmonės gi neperka butų iš karto. Nebus taip, kad iš karto žmonės norės įsigyti 1 tūkst. butų su subsidija. Vis dėlto jeigu reikės daugiau pinigų, ieškosime. Tai yra pati pradžia.
Mes norime pažiūrėti, kaip priemonė veiks. Tikrai nėra tikslo, kad žmonės masiškai, nevaldomai imtų paskolas“, – aiškino viceministras.