Kvapą gniaužiantis žvejų gyvenimas iš arti: ilgas žuvies kelias iki jūsų stalo

Ankstyvo ryto gaiva, pro meldus kylanti visą Rusnės prieplauką raudonai dažanti saulė ir tokią ramybę žadinantis burzgiantis laivo motoras. Kol vieni dar sapnuoja, žvejai verslininkai jau krauna paskutiniąsias pagautai žuviai skirtas dėžes ir, kaip ir kiekvieną rytą, kaip patys sako, vyksta „prasipūsti galvos“.

Dar pavasarį į žvejybą su profesionalais vyko ir DELFI žurnalistai, norėdami išsiaiškinti, kaip žuvis patenka ant mūsų stalo.

Trijų vyrų komanda tokį darbą dirba jau daugiau nei 20 metų. Tai verčia nustebti ir šiek tiek sutrikti. „Man patinka, o daugiau mes juk nieko nemokam“, – sakė labiausiai šnekus komandos žvejas.

Paklaustas, ar nevargina bene kiekvieną dieną sutikti tų pačių kolegų, žvejys tvirtina, kad tokiame darbe itin svarbu patirtis ir „darbas be kalbų“. „Mes kiekvienas žinome, kas už ką atsakingas. Be reikalo kalbėti ir aiškintis, kas ką daro – mums nereikia, tai mintimis galim net atsijungti. Be to, per tą 20 metų mes jau atsišnekėjom“, – juokavo žvejas.

Visi trys žvejai kilę iš Vakarų Lietuvos ir visi trys dabar gyvena Rusnėje. Anot jų, žvejų profesiją jiems nulėmė gyvenamoji vieta ir nei vienas tam nesipriešino. „Šalyje viskas keitėsi, o mes kaip plaukėm į Marias, taip plaukiam. Manau, kad turim darbo, tai jau labai gerai“, – sakė kitas komandos žvejas, vairuodamas žvejybinį laivą į reikiamą vietą Kuršių Mariose.

Daugiau skaitykite ČIA.