Sankcijos Pchenjanui nė motais – dangoraižiai dygsta kaip grybai po lietaus

Pchenjane kaip grybai po lietaus dygsta dangoraižiai – ir ne tik trofėjus primenančios struktūros, skirtos išaukštinti Šiaurės Korėjos didybę. Panašu, kad Šiaurės Korėjai politinė ir ekonominė izoliacija nė motais. Lyginant „Reuters“ praeitų metų spalį ir šių metų gegužės pradžioje filmuotus reportažus, galima pastebėti, kad Šiaurės Korėjos sostinėje išgydo net keli 20 ar daugiau aukštų statiniai.

Tai akivaizdus įrodymas, kad, nors šalies valdžia kol kas pilnai rinkos ekonomikos vaidmens ir nepripažįsta, ji neabejotinai keičia šalies veidą ir gerina žmonių gyvenimo sąlygas. Skelbiama, kad pinigai statyboms atkeliauja iš Šiaurės Korėjos praktikuojamos savotiškos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės.

Vietos investuotojai, liaudyje vadinami „donju“ arba „pinigų valdytojais“ (praturtėję dėl sparčiai augančios Šiaurės Korėjos rinkos ekonomikos), padeda šalies valdžiai įgyvendinant ambicingus statybų projektus. Statybose šalies sostinėje daugiausia dirba Šiaurės Korėjos armijos personalas, vadinamieji kariai-statybininkai, kurie daugiau laiko praleidžia mosuodami kastuvu, o ne laikydami rankose automatinį šautuvą.

Nauji daugiabučiai, kylantys Pchenjane, bent jau iš pirmo žvilgsnio atrodo ekonomiškai daugiau pagrįsti nei įspūdingas „Ryugyong“ viešbutis vaiduoklis, kurio statybos daug metų nejudėjo iš vietos. 105 aukštų piramidės formos struktūra daug metų buvo niekam nereikalinga, kol Egipto bendrovė „Orascom“ nebuvo įkalbėta sumokėti už blizgų stiklinį jo apdangalą.