2022 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) visų šalies kelių priežiūrai ir plėtrai skirta 543 mln. eurų, pernai ši suma siekė 531,6 mln. eurų.
Trečdalis KPPP lėšų atiteks savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, kurių nemažą dalį vis dar sudaro žvyrkeliai. Visgi savivaldybių atstovai ir ekspertai sako, kad skiriamų sumų nepakanka, kad žvyro dangą imtų keisti asfaltas. Su gaunamais pinigais proveržio pasiekti nepavyks, o geriausia, ką bus galima padaryti, tai nebent išlaikyti kelius tokius, kokie yra dabar, svajones apie geresnę jų būklę atidedant į šalį.
Savivaldybės iš KPPP šiemet gaus maždaug 30 proc. arba 35 mln. eurų daugiau lėšų. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius Delfi sako, kad šis augimas yra labai sąlygiškas.
„Tuo, kad finansavimas šiemet auga, mes, savivaldybininkai, aišku, džiaugiamės, bet šiuos metus lyginame ne tik su pernykščiais, bet ir su 2020 metais. Palyginti su pernai metais, finansavimas auga gana solidžiai, bet reikia prisiminti, kad pernai, palyginti su užpernai, jis buvo sumažėjęs 20 mln. eurų”, – primena M. Sinkevičius.
Pasak jo, iš esmės tai reiškia, kad šiemet finansavimas savivaldybių keliams lieka 2020-ųjų lygyje, nes papildomos lėšos geriausiu atveju padengia infliacijos kaštus.
„Mes gi žinome, kas vyksta aplinkui, kaip kyla infliacija ir darbų kainos. Todėl tą padidėjimą vis tai ir suvalgys. Rimtesnio proveržio tikėtis nereikėtų. Objektyviai negalima teigti, kad padarysime daugiau darbų“, – teigia Savivaldybių asociacijos prezidentas.
M. Sinkevičius sako suprantantis, kad savivaldybės iš centrinės valdžios gali prašinėti daugiau lėšų, bet Finansų ministerijoje veikiausiai išgirs, kad pinigų yra tiek, kiek yra. Kita vertus, Jonavos meras atkreipia dėmesį, kad ankstesnė Vyriausybė, skirstydama pinigus ekonominiams pandemijos padariniams sušvelninti, kelių sektoriui papildomai atrado net 150 mln. eurų.
„Kai yra noras ir politinė valia, lėšų galima atrasti. Savivaldybės tikrai pozityviai prisimena tas „covidines“ lėšas, nes tai buvo labai reikšmingas indėlis, ir ne viena savivaldybė įgyvendino projektus, apie kuriuos kitaip nebūtų galėjusi net pagalvoti“, – sako pašnekovas.
Jis taip pat yra įsitikinęs, kad didžioji dalis surenkamo degalų akcizo turėtų atitekti būtent keliams, tačiau dabar valstybė nemažą dalį šių mokesčių skiria kitiems savo poreikiams: „To reikia, jei norime kelių kokybe bent bandyti pasivyti kaimynus. Pirmiausia, lenkus, iš kurių ilgą laiką šaipėmės, o dabar smarkiai atsiliekame. Todėl finansavimas turi augti ir augti ne infliacijos tempais, o gerokai sparčiau.“
„Kelininkai ir tarp eilučių, ir tiesiai šviesiai mums sako, kad to, ką valstybė investuoja į vietinės reikšmės kelius, užtenka tik palaikyti tų kelių lygį, bet veikdami tokiais tempais, rimto proveržio pasieksime“, – teigia M. Sinkevičius.
Tiesa, jis palankiai vertina Susisiekimo ministerijos inicijuotą kelių finansavimo sistemos pertvarką ir naujus principus, pagal kuriuos lėšos pradėtos skirstyti jau šiemet.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad nauja kelių finansavimo sistema leis lengviau planuoti ir efektyviau panaudoti kelių infrastruktūrai skiriamas lėšas, maksimaliai išvengti sprendimų politizavimo ir didinti savivaldybėms bendrąjį finansavimą vietinės reikšmės keliams.
Pirmą kartą KPPP lėšos bus planuojamos ne vienų, o trejų metų laikotarpiui. Taip bus paprasčiau planuoti kelių infrastruktūros projektus, sumažės rizika neefektyviai naudoti KPPP lėšas. Be to, bus aiškiau apibrėžiami kelių objektų atrankos kriterijai, procedūros ir jų vykdymas.
Programos finansavimo sistema supaprastinama – visos jos lėšos bus paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. programos lėšų teks valstybinės reikšmės keliams, 33 proc. – vietiniams keliams. Iš vietiniams keliams numatomo finansavimo 9 proc. bus skiriama valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams, kurie bus atrenkami pagal aiškiai nustatytus kriterijus.
„Tiek aš, tiek kolegos kitose savivaldybėse pertvarką vertiname palankiai. Labai gerai, kad atsirado trimetis planavimas, kai kurios savivaldybės jau priėmė sprendimus ir visuomenei pasakė, kokios gatvės bus tvarkomos per ateinančius trejus metus. Tai įneša daugiau aiškumo ir skaidrumo“, – teigia M. Sinkevičius.
Galima dirbti pigiau ir išmaniau
Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas, dabar konsultantu dirbantis Egidijus Skrodenis Delfi taip pat sako, kad reikėtų suprasti, jog pinigų kelių sektoriui per artimiausią dešimtmetį vargu ar atsiras ženkliai daugiau, todėl reikia ieškoti sprendimų, kaip su esamomis lėšomis nuveikti daugiau. Tai padaryti, jo teigimu, galimybių tikrai yra.
„Pirmas dalykas, trūksta kryptingo planavimo, o kelių plėtros strategijos keičiasi su besikeičiančia politine valia. Tai lemia, kad priėmus vienus sprendimus ir pradėjus investuoti į vienus kelių projektus, nuomonėms pasikeitus, metamasi į kitus, o tai, kas buvo pradėta, paliekama“, – kalba E. Skrodenis.
Todėl jo teigimu, naujojoje KPPP strategijoje atsiradęs trimetis planavimas ir didesnis savivaldybių savarankiškumas yra teigiamas pokytis.
E. Skrodenis taip pat teigia, jog galbūt kelių tiesimui būtų verta naudoti naujas technologijas: „Tos technologijos beveik nesikeičia, be to, projektuotojai konkrečias technologijas įrašo projektus, tuomet rangovai konkuruoja, kuris tą technologiją padarys. Bet jei mes rangovams leistume patiems rinktis technologijas, kurios leistų pasiekti tam tikrus nustatytus kelio kokybės parametrus, turėtume ir stipresnę konkurenciją, ir galbūt mažesnę kainą bei spartesnį darbų įgyvendinimą. Tai leistų su turimomis lėšomis padaryti daugiau kokybiškų kelio kilometrų.“
Kaip dar vieną neūkiškumo pavyzdį pašnekovas mini ir kai kuriuos naujai tiesiamus dviračių takus, kai asfalto danga daroma gana didelio storio vien tam, kad paskui tuos takus būtų galima valyti naudojant specialią techniką. E. Skrodenis retoriškai klausia, ar nebūtų pigiau tiesiog nusipirkti mažesnį ir lengvesnį traktorių, skirtą takams valyti?
„Turime galvoti kaip su tuo turimu pinigų krepšeliu elgtis racionaliau ir taikyti kitokius sprendimus, kurie leistų nuveikti daugiau“, – kalba ekspertas.
Kas šiemet planuojama nuveikti?
Kaip didžiausius darbus, kuriuos šiemet planuoja nuveikti, LAKD vardija įvairius projektus magistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, taip pat numatoma tęsti „Via Balticos“ rekonstrukciją, kelio Vilnius-Utena tvarkymą.
Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km šiemet planuojama pradėti vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A. Meškinio tiltu, esančio šalia baigiamo statyti naujo tilto ir viaduko per Jonavos gatvę, rekonstravimą.
Taip pat šiemet intensyviai bus tvarkomas transporto mazgas ties Vieviu (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (39,110 km) skirtingų lygių sankryža (Paparčių viadukas) ir vykdomi aplinkinių kelių rekonstravimo darbai. Buvusio Paparčių viaduko būklė – prasčiausia valstybinės reikšmės kelių tinkle
2022 m. bus baigta dalis projektų, vykdomų ties Kaunu magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda: naujo tilto per Nerį ir viaduko per Jonavos gatvę (nuo 99,29 iki 100,47 km) statyba, bus panaikintas vienas pavojingiausių kairinių apsisukimų valstybinės reikšmės kelių tinkle automagistralėje (ties Giraite) nuo 102,90 iki 107,00 km, bus baigti ruožo nuo Vilniaus iki Kauno rekonstravimo darbai, įdiegta inžinerinių eismo saugos priemonių visuma, kad būtų užtikrinti saugos reikalavimai, keliami tokio intensyvumo keliams ir kelias galėtų atitikti automagistralei taikomus reikalavimus (nuo 18,1 iki 95 km). Po to, kai bus užtikrinti reikiami saugos ir techniniai reikalavimai, pagal Kelių eismo taisykles, minėtu ruožu bus galima važiuoti maksimaliu 130 km/h greičiu vasarą ir 110 km/h greičiu žiemą.
Planuojama, kad 2022 m. turėtų prasidėti Via Baltica projekto magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai dalies ruožo nuo 56,83 iki 97,06 km rangos darbai. Baigti rengti priešprojektiniai sprendiniai kitai Via Baltica daliai, t. y. nuo Kauno iki Latvijos sienos (valstybinės reikšmės magistralinių kelių A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga atitinkami ruožai).
Šiemet turėtų prasidėti ir vienintelio šalyje kelio su cementbetonio danga, t. y. magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, tvarkymo darbai nuo 93,65 iki 95,6 km. Kiti keturi šio kelio ruožai nuo 21,5 iki 93,65 km bus projektuojami. Šis kelias – viena pagrindinių šalies transporto arterijų, vedančių iš sostinės į aplinkines savivaldybes.
2022 m. valstybinės reikšmės kelių tinkle planuojama dėmesį skirti tiltų ir kelių remontams ir rekonstravimui. Ypatingas dėmesys bus skiriamas valstybinės reikšmės krašto keliams, kurių kelio dangos plotis nesiekia 5 metrų. Tokių kelių, kurie ne tik neatitinka krašto kelių kategorijos, bet ir yra ypač pavojingi eismo saugos prasme – dėl riboto pločio juose sunkiau prasilenkti ir atlikti lenkimo manevrą – šalyje, šių metų duomenimis, buvo apie 198 km (47 ruožai).
Valstybinės reikšmės keliuose bus įrengiama saugaus eismo infrastruktūra (žiedinės sankryžos, modernios pėsčiųjų perėjos, pėsčiųjų ir dviračių takai ir pan.), atnaujinamas ženklinimas, įgyvendinamai kiti kelių priežiūros ir plėtros projektai.
Taip pat šiais metais bus suprojektuotas beveik 35 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių takas Smiltynė–Nida (nuo Smiltynės iki Preilos). Pabaigus projektavimą bus skelbiami viešieji pirkimai statybos darbams atlikti. 2022 m. planuojama dėmesį skirti pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros prie valstybinės reikšmės kelių įrengimui.
Šiemet toliau bus asfaltuojami valstybinės reikšmės žvyrkeliai, skelbiami nauji konkursai jų tvarkymui. Planuojama, kad 2022 m. bus išasfaltuota 115 km valstybinės reikšmės žvyrkelių.