Kol visi ginčijasi, „Klaipėdos Smeltė“ baltarusiškų trąšų nebekrauna: be išlygų paisome sankcijų

Nors Jungtinių Valstijų sankcijos Baltarusijos koncernui „Belaruskalij“ nesustabdė baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, bent dalis jų per mūsų šalį nebevažiuoja. Uosto konteinerių krovos bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ baltarusiškų trąšų į laivus nebekrauna nuo lapkričio.

Didžiąją dalį geležinkeliu iki Klaipėdos uosto atkeliaujančios „Belaruskalij“ produkcijos į laivus perkrauna šio Baltarusijos koncerno iš dalies kontroliuojama bendrovė „Birių krovinių terminalas“. Šioje įmonėje per metus biriu pavidalu perkraunama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

Tačiau dalis „Belaruskalij“ produkcijos Klaipėdą iki šiol pasiekdavo sufasuotos ir supakuotos į konteinerius. Juos į laivus perkraudavo bendrovė „Klaipėdos Smeltė“. Bendrovės vadovas Rimantas Juška anksčiau yra sakęs, kad šis srautas sudaro apie 30 proc. visos krovos. Pernai „Klaipėdos Smeltė“ iš viso perkrovė 216 tūkst. TEU (sąlyginis matavimo vienetas, 20 pėdų konteinerio ekvivalentas).

Vis dėlto fasuotos baltarusiškos trąšos į eksporto rinkas per Klaipėdos uostą jau kurį laiką nebekeliauja.

„Konteinerių su „Belaruskalij“ produkcija nekrauname nuo šių metų lapkričio. Tiek mūsų klientai – laivybos kompanijos, tiek mes patys be išlygų paisome JAV ir Europos Sąjungos sankcijų“, – komentare Delfi nurodo „Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros vadovas Eduardas Galuškinas.

„Klaipėdos Smeltės“ akcininkė yra pasaulinė Italijos ir Šveicarijos laivybos kompanija „Mediterranian Shipping Company“ (MSC), Lietuvių įmonė konteinerius taip pat krauna į „Maersk“, COSCO ir kitų didžiųjų vežėjų jūromis laivus.

E. Galuškinas nesiima komentuoti, kokią finansinę įtaką bendrovės rezultatams turės „Belaruskalij“ produkcijos netektis, jis tik pažymi, kad įmonė „aktyviai ieško alternatyvių rinkų, bet apie tai, ar pavyks kompensuoti praradimus, kalbėti dar anksti“.

Viena didžiausių uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltė“ pernai uždirbo beveik 2,33 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 proc. mažiau nei 2019-aisiais. Bendrovės pajamos per metus augo 0,2 proc. ir siekė 25,442 mln. eurų.

E. Galuškino teigimu, įmonė neteikė prašymų valstybei kompensuoti dėl sankcijų „Belaruskalij“ jau patirtus praradimus, paklaustas, kokią poziciją, „Klaipėdos Smeltės“ vertinimu, Lietuva turėtų užimti JAV sankcijų Baltarusijos koncernui atžvilgiu, nurodo, kad tai yra „politikų ir juos konsultuojančių teisininkų klausimas“.

Delfi primena, kad „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.