Įvairovės nestinga
Praėjo metai nuo tada kai duris atvėrė pirmasis Lietuvoje laukinių gyvūnų centras. Jame – laukiniai, egzotiniai, sužeisti ar konfiskuoti gyvūnai. Pavyzdžiui, štai čia – karališkasis pitonas.
„Jis buvo rastas vienos iš siuntų tarnybos transporto priemonėje gabenamas nelegaliai ir ištrūkęs iš gabenimo dėžės. Suteikėme jam laikinąją globą“, – sako centro darbuotoja.
Štai čia veterinaras vaistus leidžia gulbės jaunikliui, kuris bandė nesėkmingai skristi ir atsitrenkęs į namo stogą susižeidė koją bei sparną.
„Žaizdos nėra labai gilios, sparno žaizda kiek gilesnė, bet taip pat nėra tragiška. Lūžių pavyko išvengti“, – kalbėjo veterinaras Rokas Matevičius.
Laukinių gyvūnų centre priimami ir patys didžiausi, ir patys mažiausi gyvūnai. Štai čia – vos 40 g sveriantis eglinis kryžiasnapis.
„Rastas žmonių kieme, netoli jų namo. Įtariama, kad jis atsitrenkė į namo stiklą. Dažna trauma. Gana dažna pas mus patenka gyvūnai su tokiomis traumomis“, – teigė veterinaras.
Naminis augintinis – beždžionė
Laukinių gyvūnų centre sudėtingiausias laikas – vasara.
„Gauname per 6000 pranešimų dėl galimai sužeistų laukinių gyvūnų. Pavasaris ir vasaros mėnesiai, kai gaudavome daugiausiai pranešimų. Per dieną net apie 60, 70. Šiuo metu gauname apie 20“, – sako Laukinių gyvūnų globos centro vadovė Justina Morkūnaitė.
Vadovė juokauja, kad egzotikos čia tiek, kad kol kas trūksta tik meškos, nors ir ją čia būtų galima priimti. Labiausiai stebina tai, kad žmonės kaip naminį augintinį laiko beždžionę:
„Neturint sąlygų, leidimo to daryti, neturint zoologijos sodo statuso, kad galėtų laikyti beždžionėlę. Ji buvo laikoma tiesiog su ūkiniais gyvūnais.“
Tenka ir užimti
Centre reikia ne tik gydyti ar saugoti gyvūnus, kol jie galės grįžti į laisvę ar jiems tinkamas sąlygas, bet ir užsiimti edukacija, kad gyvūnai nenuobodžiautų. Pavyzdžiui, kaip yra su beždžionėle.
„Su beždžione sakyčiau sunkiausia, nes tai tikrai yra protingas gyvūnas. Sugalvoti kažką tokio, kad ji per pora minučių nesudraskytų ir žaislas nebūtų numestas į šoną, ir patiems prižiūrėtojams užtrunka laiko. Kad gyvūnas, ar išsiardytų, suplėšytų, ar kažkaip ieškotų maisto, tada gyvūnas turi kažką veikti“, – kalbėjo gyvūnų prižiūrėtojas Eduardas Danyla.
Prisipirkti prisiperka, tačiau nei kaip rūpintis, nei kaip laikyti laukinius gyvūnus žmonės dažniausiai nežino, tad net ir konfiskuoti gyvūnai į centrą patenka paliegę.
„Turėjome apie 2000 laukinių gyvūnų per metus mūsų vietinių rūšių, kuriems reikėjo veterinarinės pagalbos. Konfiskuotų gyvūnų ar konfiskuotinų, paimtų iš netinkamų laikymo sąlygų, laikytojų, kurie laiko neturėdami teisės to daryti, gyvūnų per metus buvo 240“, – teigė centro vadovė.
Traumų ir sužalojimų būna įvairių, tačiau nemažai ir tokių, kurie nukenčia nuo kenkėjiškos žmogaus veiklos. Itin dažnas atvejis kai gyvūnai sušaudomi.
„Pasitaiko ir tyčinės kenkėjiškos veiklos. Turime nemažai atvejų kai gyvūnai buvo pašauti oriniu ar lygiavamzdžiu šautuvu. Ir netyčiniai pasitaiko – įvairūs kabliukai, valai“, – vardijo veterinaras.
Didžiausias Baltijos šalyse Laukinių gyvūnų centras dirba visą parą. Budintys ekipažai važinėja po visą Lietuvą. Centro statybos kainavo kone 5 mln. eurų. Pernai metų biudžete jo išlaikymui numatyta per 800 000 eurų, tačiau didėjant gyvūnų skaičiui paramos tikimasi kur kas didesnės.
Visą LNK reportažą galite pamatyti: