Skeletą pelkėje aptiko Klaipėdos universiteto mokslininkas, fotografas Tomas Ruginis. Anot jo, griaučiai priklauso gervei. Tiesa, kaukolės šalia nėra, galimai ją nusinešė laukiniai gyvūnai.
Visuotinė lietuvių enciklopedija nurodo, kad gervės priklauso gervinių paukščių būrio šeimai. Jų yra 15 rūšių. Gerviniai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką.
Šie paukščiai sveria nuo 1 iki 15 kilogramų. Turi ilgą kaklą, kojas. Snapas taip pat ilgas, aštrus, tiesus. Gerai gerai skraido, vaikšto, bėgioja.
Paprastai šie paukščiai gyvena pelkėtose vietose, rečiau stepėse. Minta įvairiais bestuburiais, smulkiais stuburiniais, augalais. Monogamai, sudaro nuolatines poras. Jų tuoktuvės primena šokius. Lizdą krauna ant žemės, dėtyje 1–2 margi kiaušiniai.
Peri dažniausiai patelė apie 1 mėnesį.Jaunikliai apaugę pūkais, greitai palieka lizdą. Lytiškai subręsta 2–3 metų. Šie paukščiai nyksta, dauguma rūšių saugomos. Kanados miškuose peri, Teksase žiemoja amerikinė gervė. Balta, tik galva ir sparnų galai juodi.
Sibire gyvena sibirinė gervė, arba baltoji gervė, Centrinės Azijos plokštikalnėse – juodakaklė gervė. Didžiausia japoninė gervė (Grus japonensis; masė 10–15 kg).
Eurazijoje (ir Lietuvoje) gyvena pilkoji gervė, arba gervė (Grus grus). Kūno ilgis apie 120 cm, masė 4–7 kilogramų. Šviesiai pilka, kakta, snapo pamatas, pagurklis ir sparnų galai juodi. Ant pečių auga lenktos, garbanotos plunksnos. Pakaušyje raudona plika oda. Jaunikliai šviesiai pilki. Gyvena jos klampiose, apaugusiose pelkėse. Išskrenda spalio mėnesį, sugrįžta kovo pabaigoje. 2019 m. pilkoji gervė išbraukta iš Lietuvos raudonosios knygos.
