Žvalgysis sparnuočių
Lietuvos ornitologų draugijos organizuojamos žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje vykdomos kasmet nuo 2010 metų.
Ne išimtis ir ši žiema. Pagal tarptautinį susitarimą tokios apskaitos vykdomos trečią sausio savaitgalį.
Šiemet tai bus 17–19 dienomis. Draugijos narys, žiemojančių vandens paukščių apskaitos Lietuvoje koordinatorius Laimonas Šniaukšta sako, kad paukščius skaičiuojant skirtingu metu gretimose teritorijose, skaičiai gali būti netikslūs ir tuos pačius sparnuočius galima suskaičiuoti du kartus.
Kasmet tokiuose skaičiavimuose dalyvauja daugiau kaip 80 paukščių stebėtojų, talkina rezervatų, nacionalinių, regioninių parkų direkcijos.
Lietuvoje surinkti duomenys bus siunčiami tarptautinių apskaitų koordinatoriams.
Šilti orai sulaikė žąsis
Lietuvoje įprastai žiemoja nuo 30 iki 40 rūšių vandens paukščių. Jau vasarį turėtų būti žinoma, kiek šįmet jų pasiliko žiemoti. „Dar sunku komentuoti, kiek jų bus, bet apie Naujuosius bent jau pajūryje paukščių buvo kaip pavasarį“, – sako L. Šniaukšta.
Pasak jo, tąkart pajūryje buvo galima išvysti įvairiausių rūšių vandens paukščių: telkėsi gana dideli būriai žąsų – tiek pilkųjų, tiek baltakakčių, tiek želmeninių, tundrinių. Neišskridusios žąsys gageno ir kitose šalies vietose. Koordinatorius svarsto, kad išsilaikius šiltiems orams, jų turėtų būti ir per skaičiavimus.
Kiek paukščių Panevėžyje
Pasak L. Šniaukštos, vandens paukščių koncentracija priklauso nuo oro sąlygų. Kai šilta, jie pasklinda gana plačiai.
Atšalus būriuojasi prie ledu neužtrauktų telkinių. Panevėžyje pernai paukščiai skaičiuoti Nevėžyje šalia „Ekrano“ ir Savitiškio gatvės užtvankų.
Aukštaitijos sostinėje daugiausia tąkart buvo didžiųjų ančių – per 1000.
Taip pat aptikti 23 didieji dančiasnapiai, trys antys klykuolės, gulbė giesmininkė. „Šios vandens paukščių rūšys vienos dažniausių. Didžioji antis visais metais būna pirmoje vietoje pagal skaičių, antis klykuolė pagal gausą atsiduria antroje arba trečioje vietoje. Didysis dančiasnapis patenka į penketuką, o gulbė giesmininkė visada dešimtuke“, – pasakoja ornitologas.
Paukščiai skaičiuojami priklausomai nuo stebėtojų turimos įrangos.
L. Šniaukštos teigimu, fotografuojant galima lengviau, tiksliau ir paprasčiau paukščius suskaityti, ypač kai jų daugiau.
Suskaičiuoti kelis šimtus paukščių be fotoaparato gali būti itin sudėtinga.
Jei sparnuočiai pasklidę platesnėje teritorijoje, stebėtojai skaičiuoja eidami pagal upę prieš srovę ir žvalgosi žiūronais.
Nustebina retos rūšys
Surinkti duomenys siunčiami tarptautinei organizacijai, kuri kaupia ir analizuoja visos Europos informaciją. Pagal ilgamečius apskaitų duomenis daromos tam tikros išvados, galima vertinti skirtingų rūšių populiacijų būklę, įžvelgti tendencijas. Lietuvoje daugiausia suskaičiuojama didžiųjų ančių. Jos paprastai sudaro vos ne iki 40 proc. visų suskaičiuotų vandens paukščių.
O štai jūrinių ančių rūšių Lietuvoje mažėja. Jos pasitraukė žiemoti į kitus kraštus. Pasak L. Šniaukštos, vienas klimato kaitos pavyzdžių yra sibirinės gagos. Prieš 15–20 metų Baltijos pajūryje sibirinių gagų buvo nemažai.
Tačiau jau apie 2008–2010 metus registruoti tik pavieniai šios rūšies paukščiai. Kadaise gana gausi buvusi šių sparnuočių populiacija sumažėjo arba praktiškai išnyko ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, tačiau jos dabar žiemoja šiaurinėje Rusijos dalyje. Ančių nuodėgulių, ledinių ančių skaičius taip pat metai iš metų mažėja.
L. Šniaukštos teigimu, tai galimai susiję su invaziniu juoduoju grundalu. Ši žuvis minta tais pačiais moliuskais ir geldelėmis kaip ir jūrinės antys. Tad paukščiams lieka mažiau maisto arba jo reikia ieškoti toliau nuo pakrantės, giliau nerti.
Šiltomis žiemomis stebėtojams pavyksta išvysti ir mūsų kraštams neįprastų sparnuočių, pavyzdžiui, miškinę antį, o pernai ties Ukmerge beveik visą žiemą žiemojo mandarininė antis.
„Tokių retų rūšių pasitaiko, bet gana retai. Gal tai susiję su šiltesniu klimatu. Jei žiema atšiauri, temperatūra 10 laipsnių šalčio ir žemesnė, retesnių rūšių nematyti“, – sako L. Šniaukšta.