Paskutinį žingsnį link ilgai brandintos svajonės lietuvės padėjo sekmadienį. Nors namuose nusileido Europos čempionei Belgijai 69:70, Rimanto Grigo auklėtinės į finalinį etapą žengė kaip viena geriausių iš antras vietas atrankos grupėse užėmusių ekipų.
Tad dramatiška rungtynių su belgėmis kulminacija nuotaikų šeimininkių rūbinėje smarkiai neapkartino.
„Labai keista pabaiga... Siekėme pergalės, galima sakyti, turėjome ją savo rankose. Ir paleidome paskutinėmis akimirkomis... Nieko, vis tiek džiaugiamės dėl palaikymo, kuris buvo aplink mus. Nerealu žaisti tokioje atmosferoje. Nėra priežasčių graužtis, visos atidavėme, ką galėjome“, – atsiliepė E. Šventoraitė.
33-ejų klaipėdietės manymu, vien jau pasipriešinimas, kurio Vilniuje sulaukė ketvirtą vietą praėjusių metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse užėmusios viešnios, liudija, jog Lietuvos komanda nusipelno dalyvauti elitiniuose renginiuose.
E. Šventoraitės žodžiais, ne tik dalyvauti.
„Manau, visas rungtynes žaisdamos koja kojon su Europos čempionėmis parodėme, ką galime. Tai prideda pasitikėjimo. Turbūt kiekviena jaučiame, kad į čempionatą važiuosime ne dalyvauti, o imti visų galimybių, kurios tik pasitaikys“, – kalbėjo 198 cm ūgio vidurio puolėja, sekmadienio dvikovoje pelniusi 6 taškus ir atkovojusi 5 kamuolius.
Paskutinį kartą lietuvės žemyno pirmenybėse pasirodė 2015 metais.
„Prisimenu, nors jau daug laiko praėjo... Buvo skaudžių akimirkų, kurios giliai įsirėžė, – apie savo debiutinį turnyrą, vykusį Vengrijoje ir Rumunijoje, sakė E. Šventoraitė. – Paskui labai ilgai siekėme sugrįžti. Be proto džiaugiuosi, kad savo karjeroje turėsiu antrą šansą.“
Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, 2015-ųjų čempionatas Lietuvai nebeatrodo toks jau skaudus.
Tuomet pirmame etape lietuvės nerado jokių argumentų tik prieš būsimą bronzinę prizininkę Ispaniją, suklupo ir žaisdamos su Slovakija, bet paskui atsitiesė įveikdamos vengres bei švedes.
O antrame etape laukė skambi pergalė prieš galingą Rusijos rinktinę.
Tiesa, galiausiai sėkmė nusisuko. Lietuvos rinktinė minimaliu skirtumu nusileido serbėms, o ketvirtfinalyje apmaudžiai buvo eliminuota baltarusių (66:68) bei galutinėje rikiuotėje užėmė aštuntą vietą.
Po to sekė keturi nevaisingi atrankos ciklai bergždžiai bandant atsikovoti prarastas pozicijas.
Per tą laiką lietuvės nusmuko reitinge ir iš antro atrankos burtų krepšelio iškrito į trečią – tai reiškė, jog kaskart reikėdavo mėginti aplenkti bent vieną aukščiau kotiruojamą ekipą.
Galiausiai pralaužusios šį užburtą ratą Lenkijos sąskaita, lietuvės viliasi dabar pagerinti savo situaciją – tuo labiau, kad tikrai dalyvaus dviejuose Europos čempionatuose iš eilės. Mat 2027-aisiais jos išvengs atrankos pavojų šeimininkių teisėmis.
„Manau, dabar tas kelias aukštyn jau tikrai nutiestas. Mums sudarytos visos geriausios sąlygos, tiesiog reikia eiti, kovoti ir tikėti savimi“, – vylėsi E. Šventoraitė.